Tėvynė - užduotis ir pareiga?

Tai egzistuoja patriotizmas ir taipogi yra toksai sovinizmas, kuris butent ir kelia savo tauta auksciau uz kitas, jas zemindamas (su rasizmo priedais). Ir nesvarbu, kas kuo save laiko, svarbu - kas jie yra is tikruju. Henyte kaip ir daugelis pasaulio mafijozu negalvojo kad daro kazka bloga...

Kad jie visi taip teigia, tai nereiškia kad taip ir yra, juk reikia ką nors pasakyti, tai kas belieka. Ir tu gal dar pavyzdžiui tiki kad A.Baukutė ištikrųjų nežinojo kad mašina Vilniuje paslėpta ir jai vyras to nepasakė ?

As ta ir norejau pasakyti, tik gal blogai issireiskiau

as neneigiu, kad esu lietuvis, visada kalbejau ir kalbesiu savaja kalba, visada zinosiu kur as gyvenau, kur as uzaugau, bet tai viskas, perdeta meile tevynei yra kvaila. Nemanau, kad cia yra patriotizmo simbolis. tiesiog nuo to nepabegsi. ziauriausi yra tie, kurie engia ir musa kitu rasiu/tautu/religiju zmones. kaip tokius pavadint? bent jie save vadina patriotais, "lietuva lietuviams". whats this bullshit? lietuviu patriotiskumas pasireiskia per rasizma, kuris yra viena didziausiu zmonijos ydu.

Nereikia nė sakyti, nes kaip dieną yra aišku, kad kaltintojai tyčia ir su ypatingu pasimėgavimu pabrėžia šį šūkį tiesioginiame kontekste, apeliuodami į neva „visišką jo nacistiškumą“. Paradoksalu, bet šūkis, kuris Atgimimo laikais buvo geras, staiga tapo ne tik blogas, bet vos ne kriminalinis. Judant tokiais tempais „šviesios ateities link“ greitu laiku tikriausiai ir valstybės vėliava bei herbas bus pripažinti nacistiniu paveldu... Tuo tarpu viskas yra kur kas sudėtingiau.

Natūralu, kad organizacijos, įvardijančios save tautiškomis, kelia gyvybiškai svarbius tautinės bendruomenės bei tautinės tapatybės klausimus. Tačiau čia verta sustoti ties vienu svarbiu aspektu. Tautinės idėjos šalininkai tautą vertina ne tik kaip lingvistinę, daugiau ar mažiau vienos kilmės žmonių bendruomenę, bet ir kaip visų būdingų tautai tradicinių vertybių saugotoją, nešėją bei perdavėją.

Lietuviškumas sąlygotas ne tik kalbos ar kilmės, bet ir tradicinės lietuviškos kultūros, tradicinių lietuviškųjų vertybių bei tradicinės lietuviškos pasaulėžiūros, kurią mes paveldėjome iš savo tėvų bei senelių. Kai kurios primygtinai peršamos naujosios europietiškos, o tiksliau – neoeuropietiškos vertybės taip ir liks „neoeuropietiškomis“, nes savaime ir atskirai paėmus jos nėra nei lietuviškos, nei lenkiškos, nei olandiškos, nei vokiškos. Kartu su kitomis senosiomis Europos tautomis mus vienija tos pačios tradicinės vertybės ir mes jas vadiname lietuviškomis tik todėl, kad jos priklauso ir mums.

Pirmiausia – tai pagarba savo kultūrai, tradicinei šeimai, savo praeičiai, tapatybei, savo pačių laisvei ir suverenumui. Jeigu prie sąvokos „lietuvis“ prijungsime viso šio požiūrio visumą, tai lozungas „Lietuva – lietuviams!“ tampa formule, pasisakančia už visą mūsų vertybių spektrą.

Jeigu ES Lisabonos sutartis varžo mūsų valstybės suverenumą, tai sąvoka „Lietuva – lietuviams!“ pasisako prieš beatodairišką Briuselio direktyvų priėmimą. Jei lietuvis girdi pastovius ES ir kitų šalių valdininkų priekaištus („O jūs, vaikai, taip darykit“), tai šūkis „Lietuva – lietuviams!“ yra prieš kitų valstybių kišimąsi į mūsų šalies vidaus reikalus. ši sąvoka kviečia mus atsigręžti į save pačius, į Lietuvos žmones bei mūsų pačių sukurtą valstybę. Ji kyla tuomet, kuomet tautiškai orientuotas lietuvis pasijaučia vis labiau nustumiamas nuo savo šalies likimo sprendimo klausimų. Kuomet arogantiški politikai, niekuomet neužmiršdami pareikšti „mus išrinko tauta“, visiškai nekreipia jokio dėmesio į juos išrinkusių žmonių lūkesčius, o klusniai teisinasi prieš ES funkcionierius, šūkis „Lietuva – lietuviams!“ skirtas jiems tai priminti.

Visiškai absurdiška manyti, kad šūkiu „Lietuva – lietuviams!“ ginkluojamasi norint pademonstruoti savo „ksenofobišką natūrą“. Paskaitykite Kovo 11-osios eitynių organizatorių, Lietuvių tautinio centro vadovybės rašinius, interviu, atsišaukimus. Nerasite ten nė žodžio apie tai, kuo mus gąsdina Ramunė Sotvarienė, rašydama, kad „išvertus jaunųjų nacionalistų šūkį, išeitų, jog Lietuvą turi palikti rusai, žydai, lenkai, taip pat britai, prancūzai bei visi kiti užsieniečiai“. Būtent „išvertus“, o tiksliau – pervertus ir savaip interpretavus jo prasmę.

Asmeniškai aš, kaip šių eilučių autorius, ganėtinai ilgai dirbau su gudais, lenkais. Buvo netgi keli ukrainiečiai. Pasakysiu atvirai – žmonių būta įvairių – gerų ir blogų, bet daugeliu atvejų tai buvo paprasti žmonės, kuriems galiojo visos paprasto piliečio pareigos ir teisės. Tarpusavy jie kalbėjo savo kalba, save laikė savo tautų atstovais, nes tai yra elementariausia jų prigimtinė teisė, kurią gerbia ir gerbs kiekvienas tautiškai mąstantis lietuvis, jeigu toji teisė nevirsta atvira panieka Lietuvai ir lietuviškumui.

Kartais buvo narpliojami tautiniai, politiniai klausimai, bet niekas niekada nedarė iš to jokių baisių problemų. Nė vienas nepasisakė esąs diskriminuojamas tautiniu pagrindu, nereikalavo sau jokių išskirtinių sąlygų – šiems paprastiems Lietuvos piliečiams nerūpėjo nei lenkiški gatvių pavadinimai, nei įrašai pasuose jų kalba. Maža to, jie puikiai žinojo mano pažiūras, kaip ir tai, kad niekas niekuomet nevarys jų iš Lietuvos. Tai pavyzdys iš praktikos, o ne iš sausos „žmogaus teisių gynėjų“ teorijos, veikiančios tik aukštųjų politikų galvose bei tarpusavio žaidimuose.

„Lietuva – lietuviams!“ nedeklaruoja jokių pretenzijų į kažkokį privilegijuotą mononacionalinį išskirtinumą siaurąja prasme ir neskelbia jokių pilietinių teisių apribojimo lojaliems, valstybę ir lietuvių tautą gerbiantiems piliečiams. Antra vertus, derėtų suprasti, kad Lietuva yra vienintelė vieta pasaulyje, kurią kiekvienas lietuvis galėtų pavadinti vieninteliais ir tikraisiais savo namais. Tiek fizinės, ten dvasinės Tėvynės prasme. šiaip ar taip, būtent lietuvių tauta įnešė didžiausią indėlį į Lietuvos valstybės sukūrimą, o garbingi kitų tautų atstovai (pavyzdžiui, Zauerveinas, Toporovas ir kiti) stipriai prisidėjo prie mūsų siekio būti ir išlikti savimi, kuo nusipelnė didžios kiekvieno lietuvio pagarbos bei teisės vadinti Lietuvą ir savo namais.

Pagaliau, juk pagrindinis lietuvių tautos vaidmuo kuriant savo valstybę apibrėžtas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kur rašoma, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Ten taip pat paaiškinama ir tai, kas yra tauta: „Lietuvių tauta. Prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, (...) šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje“.

Tad minėtasis šūkis tiesiogiai primena tai, kas parašyta LR Konstitucijoje, bet ką tikriausiai pamiršo daugumas naujųjų Lietuvos valdovų. Jis jokiu būdų neskatina tautinės neapykantos bei gali būti interpretuojamas tiek tautinės, tiek santarvėje gyvenančios pilietinės bendruomenės kontekste.

Trumpai derėtų užsiminti ir apie pastebimas mūsų dienų tendencijas sąvoką „valstybė“ visiškai atskirti nuo sąvokos „tauta“. Išeina įdomi situacija, kad lojalumas valstybei bei tam tikras valstybinis patriotizmas kaip ir sveikintinas (įdomu, ar ilgam?), o prisirišimas prie tautos, t.y., pavadinkime sąlyginai – tautinis patriotizmas, tampa vis labiau nemadingu. Tenka konstatuoti įdomią tendenciją, jog tauta sukūrė valstybę, o po to pačią tautą tarytum jau ir galima nurašyti į istorijos sąvartyną. Trumpiau tariant, kaip galima džiaugtis Lietuvos sporto klubų pasiekimais, jeigu juos žaidžia vien pirktiniai žaidėjai ar pergalėmis kokiuose nors konkursuose, jeigu Lietuvą atstovauja, sakykime, niekados čia negyvenęs vengras? Juk jeigu savo tautine sudėtimi Lietuva nesiskirs nuo bet kurios kitos Europos šalies, tai kokią prasmę turi Lietuvos, kaip valstybės, egzistavimas, jos vėliava, herbas bei kita iš tautinio tapatumo suvokimo kylanti valstybės simbolika?

Ir čia šūkis „Lietuva – lietuviams!“ gali būti traktuojamas dar kitaip. Jis įgauna tautos, kaip pirminio, ir valstybės – kaip antrinio, tam tikros tautos veiklos rezultato, prasmę. Valstybė – tautos tvirtovė, ir ne kitaip. O jeigu „žmogaus teisių gynėjai“ kada nors ateityje pradės neigti ryškiausią lietuvių tautos indėlį kuriant savo pačių valstybę, tai ar jiems nevertėtų tuo pačiu metu kelti ir klausimo dėl pačios sąvokos „Lietuva“ politkorektiškumo?

----------

ši, mano mintis atspindinti citata paimta iš portalo patriotai.lt

Labai įdomūs pasisakymai, istorijos ir patriotizmo tema.

http://www.pukas.lt/pukas-tv/laidos/121-kitokia-lietuva-20091005.html

http://www.pukas.lt/pukas-tv/laidos/110-kitokia-lietuva-20091021.html

http://www.pukas.lt/pukas-tv/laidos/87-kitokia-lietuva-20091119.html

http://www.pukas.lt/pukas-tv/laidos/83-kitokia-lietuva-20091203.html

http://www.pukas.lt/pukas-tv/laidos/158-kitokia-lietuva-20100105.html

http://www.pukas.lt/pukas-tv/laidos/339-kitokia-lietuva-20100223.html

čia tas pats žmogus, kuris kovojo prieš policijos savivalę ir įstatymų nesilaikymą, tada kai dar niekas nedrįso išvis šnekėti apie kažkokias savo teises su policininkais - Milvydas Juškauskas.

PERKELTA

(Gali būti' date=' kad mano poste bus ir visiškai 0 naudos)...

čia ninja geriausia vieta iš posto tavo..Ir turbūt nacionalinis bruožas jei kas nepatinka(ar kitoks skonis) visus ##### išvadint negu parašyt ką nors nepyktibiško

Ninjai ir kitiems nemanot kad yra vien tik tokie "PATRIOTAI"? aplamai ten be pokerio kas nors yra pas jūs galvoje?

žmogus kuris dirba Lietuvoje, turi šeima draugus bei garsina Vardą ir už jokius pinigus nepaliktu jos.

man rodos va kur tikras patriotas......[/quote']

Nu nezinau, galit man ir bana ilipint, bet savo pasakysiu. Zmogau, apie ka Tu kalbi?Tam, kad zmogus dirbtu Lietuvoj, jis turi turet darbo vieta, pagal savo issilavinima, moketi jam turi tiek kiek jis yra vertas, ir menesines islaidos pragyvenimui tikrai neturi virsyti jo pajamu..Zmogui valstybej turi buti sudaryta normali terpe gyvenimui, jam, jo seimai ir vaikams. Dabar gi, lietuviai yra apkrauti absurdiskais mokesciais, milziniskas nedarbo procentas, kainos neproporcingai uzkeltos, net vaziuodamas i ligonine zinai, kad ten bus ijungtas skaitliukas, visur turi DUOT DUOT DUOT, apsidaires matai, kad nieko gi ir negauni!

Dabar apie seima- kiekvienas turi seima, vienokia ar kitokia. Zmogau! Seima reikia islaikyti! Neuztenka jos tureti. Tam kad ja islaikyti, turi dirbti. Tam, kad dirbt turi isidarbint..oO Kaip isidarbint siandieninej Lietuvoj? Ir ar laimingas busi Tu ir Tvao seima tuo darbu ir atlyginimu?

Apie garsinima? Idiotiskiausia dalis siaip..Kas siandien garsina Lietuva? Silikonines krutines, suimami nusikalteliai uzsienyje nu ir tipo dar apgailetinas krepsinis? kas dar garsina ta Lietuva? Kaip tu ja isgarsinsi sededamas ir kasdien mokedamas duokle monopolininkams? Nori pasakysiu Tau kas yra tikrieji patriotai? SEIMAS, visus tavo isvardintus kriterijus kuo puikiausias atitinka, gali patikrinti..

Nedidelis procentas lietuviu..isvis gal tik kelios desimtys yra gyvenanciu is pokerio(galiu klyst), ir jau tikrai ne jums vyruciai yra puoselet patriotiskuma..Nebukit apsiriboje tik tuo ka patys matot, o pabandykit isokti i kitu zmoniu batus, gal vertinsite kitaip patriotiskuma..As pats irgi labai idealizuoju patriotizmo savoka, bet visu pirma turi buti valstybe kaip valstybe, ir pilieciai turi buti mylimi ir globojami, tada gal ir patriotiskumui ateitu laikas. Kolkas saudyt galime tik tusciais soviniais!

Sekmes!

>>Tam, kad zmogus dirbtu Lietuvoj, jis turi turet darbo vieta, pagal savo issilavinima, moketi jam turi tiek kiek jis yra vertas, ir menesines islaidos pragyvenimui tikrai neturi virsyti jo pajamu..Zmogui valstybej turi buti sudaryta normali terpe gyvenimui, jam, jo seimai ir vaikams.

O kodėl taip turi būt? Galbūt reikia iš pradžių susikurti tą gėrį ir tas visas privilegijas? Argi tai atsiras savaime, kai visi bėga į Angliją braškių ravėti? žinoma, kad būtent ten tik ir gerės visos tos sąlygos, o ne lietuvoje, kur kiekvienas emigrantas palieka savo tėvus ir senelius - balastą, kuriam mokamos pensijos. Dabartinė Lietuvos respublika yra labai jauna šalis - nemaža tokių pačių šalių, kurios tam tikru laiku brido skurdą ir tuos pačius išgyvenimus, o dabar yra lietuvaičių prieglobstis.

>>Dabar gi, lietuviai yra apkrauti absurdiskais mokesciais, milziniskas nedarbo procentas, kainos neproporcingai uzkeltos, net vaziuodamas i ligonine zinai, kad ten bus ijungtas skaitliukas, visur turi DUOT DUOT DUOT, apsidaires matai, kad nieko gi ir negauni!

Taip, tai yra skaudu ir atrodo nesąžininga, bet neturtinga valstybė negali turėti daug pinigų ir būti visose srityse labdaringa organizacija. įsigalėjęs kyšininkavimas taipogi skatinamas tos pačios valstybės kelis mėn. delsiamų mokėti algų medikams (pvz ~1000lt seselėms). Taipogi dar reikėtų labai diskutuoti kurie tų mokesčių yra nesąžiningi.

>>Dabar apie seima- kiekvienas turi seima, vienokia ar kitokia. Zmogau! Seima reikia islaikyti! Neuztenka jos tureti. Tam kad ja islaikyti, turi dirbti. Tam, kad dirbt turi isidarbint..oO Kaip isidarbint siandieninej Lietuvoj? Ir ar laimingas busi Tu ir Tvao seima tuo darbu ir atlyginimu?

Lietuva papuolė į ekonominę krizę. Ta krizė užgulė visą pasaulį. Dalį kaimynių daugiau, dalį mažiau, bet palietė visus. Ar galima norėti darbų, jeigų jų nėra, algų, jeigu nėra iš ko jas mokėti? (deja dauguma lietuvos įmonių verčiasi aptarnavimo sektoriumi, tad tie pinigai labiau cirkuliuoja lietuvos viduje, tad importuot importuojam (ir nešam pinigėlius iš šalies), o uždirbti nesigauna). Sveikintinas noras gyventi geriau, bet kartais reikia susitaikyti su karčia realybe. čia kaip kartėlis nesugebėjus išspręsti dif lygties penktokui...

>>Nedidelis procentas lietuviu..isvis gal tik kelios desimtys yra gyvenanciu is pokerio(galiu klyst), ir jau tikrai ne jums vyruciai yra puoselet patriotiskuma..Nebukit apsiriboje tik tuo ka patys matot, o pabandykit isokti i kitu zmoniu batus, gal vertinsite kitaip patriotiskuma..As pats irgi labai idealizuoju patriotizmo savoka, bet visu pirma turi buti valstybe kaip valstybe, ir pilieciai turi buti mylimi ir globojami, tada gal ir patriotiskumui ateitu laikas. Kolkas saudyt galime tik tusciais soviniais!

Didžiausios problemos kalbant apie patriotiškumą - nesusikalbėjimas. Kadangi vieni laiko Lietuvą lietuva, o o kiti istoriją, papročius, kilmę ir tradicijas. Deja reikia susitaikyti, kad Lietuva nėra atskiras išvardytų bruožų krepšelis. Lietuva taipogi yra ir Kubilius, žmogelis iš lipowa al. iš šalčininkų, važiuojantis į Vilnių iš stotelės užvadintos "Wilno" ir visos kitos blogybes, kurias dori patriotai stengiasi apspjaudyti, išsiginti ir atsiriboti. Galbūt aš klystu (tingiu pasitikrinti), bet konstitucijoje lietuva yra aprašyta būtent su visomis šioms gėrybėmis ir tas, kuris sakosi esąs Lietuvos, o ne Lietuvos papročių, gentainių ir kraštovaizdžių patriotas, turėtų ne tik imti, bet ir duoti....

As nesuprantu kam jus suasmeninat ta valstybe - "valstybe mokescius uzdejo", "darbu neduoda", "atlyginimo nemoka". Kodel niekas nekeikia supuvusio tautieciu mentaliteto, is kurio ir kyla visos problemos? Ne Lietuva, tevyne musu, padaro gyvenima apgailetina, o brolis lietuvis!

Kiek galima aimanuoti ir mėgautis tragedijomis?

http://www.lrytas.lt/-12772649391277126094-kiek-galima-aimanuoti-ir-mėgautis-tragedijomis.htm

Atvažiuoji Lietuvon (o šiais laikais aš dažnai atvažiuoju), tai atrodo, stačiai laukia, ilgisi ir kramtydami lūpas „netrivoja“ tautiečiai, kad kartu su jais pasibaisėtum ir pakrauptum, o jei – apsaugok, Viešpatie – ką nors gero pasakai apie Lietuvą, tai lieka daugelis lyg nusivylę: neišpildei, mat, jų vilčių. Neprisijungęs prie liūdnos dainos, užėmei neatleidžiamai nerimtą ir neapdairią poziciją, lyg giminaitis, atsikedenęs į laidotuves ryškiais drabužiais ir dar linksmai besišypsančiu veidu. Toks nesusipratėlis – gėda visai giminei.

V.Povilionis: mūsų nesurusino, bet nutautino

Daugeliu tautiškumo klausimų prieš dvidešimt metų tiesiog nebuvo diskutuojama – ir dabar nediskutuojama, nes tai esą politiškai nekorektiška.

Rusai mūsų nesurusino, bet spėjo nutautinti. Liko tabula rasa – be tautinės savivokos. Mes neturime atsparumo. Mus nutrynė. Nejaučiame identiteto, savasties. Dirbtinai kuriame idėjas ir simbolius, nuo kurių tik bloga. žmonės nebejaučia kalbos ir jos esmės: mokykla to nebeišaiškina. Mus užplūdo svetimybės, kurias priimame kaip modernius dalykus, o tai, kas modernu, yra labinama.

Bėda ta, kad ir mūsų lituanistai nebeturi kalbos jausmo. Savo ruožtu prarandanti prasmę kalba sukelia ir neigiamų mąstymo pokyčių. Antai politikoje ima vyrauti įmantri briuselinė kalba, kurios nebeįmanoma suprasti, o paprastai kalbėti nebemokama. Politikoje nelieka žmonių, paprastai kalbančių apie paprastus dalykus.

V.Povilionis: mūsų nesurusino, bet nutautino

Daugeliu tautiškumo klausimų prieš dvidešimt metų tiesiog nebuvo diskutuojama – ir dabar nediskutuojama, nes tai esą politiškai nekorektiška.

Rusai mūsų nesurusino, bet spėjo nutautinti. Liko tabula rasa – be tautinės savivokos. Mes neturime atsparumo. Mus nutrynė. Nejaučiame identiteto, savasties. Dirbtinai kuriame idėjas ir simbolius, nuo kurių tik bloga. žmonės nebejaučia kalbos ir jos esmės: mokykla to nebeišaiškina. Mus užplūdo svetimybės, kurias priimame kaip modernius dalykus, o tai, kas modernu, yra labinama.

Bėda ta, kad ir mūsų lituanistai nebeturi kalbos jausmo. Savo ruožtu prarandanti prasmę kalba sukelia ir neigiamų mąstymo pokyčių. Antai politikoje ima vyrauti įmantri briuselinė kalba, kurios nebeįmanoma suprasti, o paprastai kalbėti nebemokama. Politikoje nelieka žmonių, paprastai kalbančių apie paprastus dalykus.

Lietuva laimėjo labai daug karų, bet pralošė visas diplomatines kovas. Nuo 1990 m. mums reikėjo greitu žingsniu praeiti labai didelę valstybės ir tautos kūrimo kelio atkarpą, bet mes iš esmės niekur nenuėjome. Praradome dvidešimt metų.

Nėra lyderių.

Bet jų turbūt artimiausiu metu ir nebus? Iš kur jiems atsirasti?

Nebus. Bent jau aš nebesulauksiu. Politikoje turime tik šachmatinių pėstininkų kariuomenę, kuriai vadovauja tokie patys pėstininkai.

Tobulas straipsnis.

Kieno čia žodžiai, FullhouseLT?

Nugi Pavilionio is straipsnio kiek auksciau

Turbūt tam Pavilioniui baisiai daug metų, jei manosi lyderių nebesulauksiąs. Aš jaunesnis - optimistiškiau žiūriu į ateitį. Labai daug gabių ir ryžtingų jaunuolių esama.

Jei Tėvynės tu nemyli, kyšį užanty neši, pasakyki mielas drauge, gal tu proto neturi?

p.s. (tai buvo retorinis klaustukas)

apie tautas kaip spalvas: