Tėvynė - užduotis ir pareiga?

"Kad ir ką besakytume apie žmonių giminės tėvynę, neabejotina viena: žmogus, kaip kūniška būtybė, yra kilęs iš žemės. Skirtingo kraujo ir rasės žmonės, panašiai kaip augalai ir žvėrys, kilę iš skirtingų žemės sričių. žmonės nėra debesys, plaukiantys viršum žemės ir išlyjantys bet kur.

Kiekvienos srities, kiekvieno krašto žemės jėgos savitai pulsuoja. Antraip jie nesiskirtų savo pavidalu, augmenija ir gyvunija. Tos jėgos savaime turi veikti žmogų, juo stipriau, kuo daugiua jo giminės kartų yra susijusios su tėvynės žeme.

Tėvynę turintys žmonės užtat gyvenimo dvasinį turinį, visą gamtos gyvybę ir būtį patiria giliau ir esmingiau nei keliautojai ir atsikėlėliai. Dar daugiau, jie jaučiasi suaugę su pirmine kosmoso Priežastimi. Jie yra tikintys.

Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės - tarsi lengvai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokt ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima.

Tėvynė neatskiriama nuo žmogaus esmės, ji yra duotybė, kurioje žmogus gali suvokti savo būties prasmę ir siekti sąmoningumo. Todėl tėvynė yra užduotis ir pareiga.

šis vidinis ryšys atsiskleidžia ilgesiu, kurį žmogus patiria svetimoje šalyje. Būna tokios dvasinės sandaros žmonių, kurie gyvenimo keliu turi eiti be tėvynės, be jos žemės ir jos dvasios, kurie nepatiria tėvynės ilgesio, nesiedami su ja gyvenimo prasmės. Tai betėvyniai, vargiai nutuokiantys savo gyvenimo prasmę ir tikriausiai niekad nesuvoksiantys savo pačių būties esmės. Tėvynė jiems ten, kur jie gali kaupti turtą ir įgyvendinti savo siekimą valdyti bei priversti. "

Vydūnas

Daugiau diskusijų ir informacijos šia tema galite rasti paieškoje https://www.pokeriokarta.com/search/ arba užduokite klausimą šioje temoje

Tėvynė - moteriškos giminės parazitas, kaip ir daugelis tos pačios lyties parazituojančių vabzdžių, maitinasi krauju ir sukelia skausmą bei nepasitenkinimą.

Ninja666

Kol tėvynė iš parazituojančio vabzdžio nevirsta estetinį pasitenkinimą keliančiu drugeliu, tol aš linkęs turėti su ja mažiau kontaktų. Genetiniais eksperimentais ar kitais būdais šios transformacijos padėti atlikti neketinu.

Ištrauka iš ese kurią perskaičiau šiandien ... :

" ...

Nes aš nesu tikras, kad suvokiu, kas yra „Tėvynė“ – žodis, kurį nuo vaikystės buvome mokomi rašyti didžiąja raide. „Tėvynė“ tada, bent jau oficialiai, reiškė kažkokį sunkiai suvokiamą margaspalvį darinį, didžiausią planetos šalį, ir „bir som“ „odin karbovanec“ popieriukų ekonomiką, o namuose, pašnibždomis, reiškė visai ką kita. Bet dabar, kai galvoju apie „Tėvynę“, kažkodėl akyse iškyla toks nukvakęs pensininkas ir jo žmona- teoriškai pensininkas ją gerbia ir myli, bent jau jaučia, kad turėtų, šitiek laiko praleido kartu, įžadus davė, bet pasitaikius pirmai progai su savo nukvakusiais draugužiais aptaria jos į jokią kėdę nebetelpančio užpakalio dydį, nesugyvenamą būdą ar į raukšles pavirtusias krūtis. Na ir palyginimai...kaip aš čia taip... nuoširdžiai...Tėvynė juk viena...

Bet ar aš ją myliu?

Jei dabar raštu imsiu ir prisipažinsiu, kad nebemyliu- ar nenuteis? Už Tėvynės išdavimą? BK straipsnis toks yra, berods, 117. Pasitikrinau, nenuteis, nes dabar ne karo metas. Bent jau oficialiai Lietuva nekariauja „tikro“ karo, vyksta tik karas su terorizmu, programišiais, piratais ir aukštomis kainomis. Na, dar diplomatiniai ir valdininkų karai, kaip ir karas su korupcija, bet jokiam fronte čia nieko naujo.

Tad galiu drąsiai, tyrai, ir viešai prisipažinti: aš nebemyliu savo Tėvynės.

Bent jau taip, kaip mylėjau anksčiau.

... "

Paimta iš http://www.mindgasmic.com/ese69.htm

[small]Ištrauka iš ese kurią perskaičiau šiandien ... :

" ...

Nes aš nesu tikras, kad suvokiu, kas yra „Tėvynė“ – žodis, kurį nuo vaikystės buvome mokomi rašyti didžiąja raide. „Tėvynė“ tada, bent jau oficialiai, reiškė kažkokį sunkiai suvokiamą margaspalvį darinį, didžiausią planetos šalį, ir „bir som“ „odin karbovanec“ popieriukų ekonomiką, o namuose, pašnibždomis, reiškė visai ką kita. Bet dabar, kai galvoju apie „Tėvynę“, kažkodėl akyse iškyla toks nukvakęs pensininkas ir jo žmona- teoriškai pensininkas ją gerbia ir myli, bent jau jaučia, kad turėtų, šitiek laiko praleido kartu, įžadus davė, bet pasitaikius pirmai progai su savo nukvakusiais draugužiais aptaria jos į jokią kėdę nebetelpančio užpakalio dydį, nesugyvenamą būdą ar į raukšles pavirtusias krūtis. Na ir palyginimai...kaip aš čia taip... nuoširdžiai...Tėvynė juk viena...

Bet ar aš ją myliu?

Jei dabar raštu imsiu ir prisipažinsiu, kad nebemyliu- ar nenuteis? Už Tėvynės išdavimą? BK straipsnis toks yra, berods, 117. Pasitikrinau, nenuteis, nes dabar ne karo metas. Bent jau oficialiai Lietuva nekariauja „tikro“ karo, vyksta tik karas su terorizmu, programišiais, piratais ir aukštomis kainomis. Na, dar diplomatiniai ir valdininkų karai, kaip ir karas su korupcija, bet jokiam fronte čia nieko naujo.

Tad galiu drąsiai, tyrai, ir viešai prisipažinti: aš nebemyliu savo Tėvynės. [/small]

[small]Bent jau taip, kaip mylėjau anksčiau..."[/small]

tiesą sakant perskaitęs šią ištrauką likau nesupratęs ką autorius norėjo parašyt (na, be to, jog jis nemyli Tėvynės) - kažkoks, gal ir didelės, bet neišsiskleidusios minties tekstas. Kodėl jis nemyli Tėvynės taip ir lieka neaišku, vaizdas toks, jog vata vyniojama, bet ne apie tą virbą.

p.s. Ray, manding reiktų suprast, jog tai, ką cituoji, atitinka šiandienes tamstos pažiūras? (tik, kaip jau minėjau aukščiau - cituotoje ištraukoje akcentuotos nemeilės priežastingumas labai miglotas, tad, jei taip, kaip išreikštum savąjį?)

Kol tėvynė iš parazituojančio vabzdžio nevirsta estetinį pasitenkinimą keliančiu drugeliu(...)

o kas ją tokia turėtų paverst ir kaip tą virsmą įsivaizduoji?

Tai gal reik perskaityt visa ese, gl aiskiau bus...

Kol tėvynė iš parazituojančio vabzdžio nevirsta estetinį pasitenkinimą keliančiu drugeliu(...)

o kas ją tokia turėtų paverst ir kaip tą virsmą įsivaizduoji?

Galbūt kas nors' date=' kas už tai atsakingas ir turėtų tuo užsiimti, o ne pinigus grobstyti ?

[u']

O galbūt kokie nors veltėdžiai, kurie važinėja iš mano (ir kitų mokesčių mokėtojų!) pinigų dėka apšviestomis miestų gatvėmis, suremontuotais keliais ir daugeliu kitų dalykų, kurie jiems nekainuoja...[/u]

Teksto, kuris pažymėtas pabraukimu komentuoti neketinu. čia palieku kiekvienam pačiam interpretuoti ką turėjau omeny.

Tikrai taip

Tai ką perskaičiau rado sąšauką su manom pažiūrom. Deja, pacituota ištrauka tėra maža dalelė visos ese ...

P.S. Kad toliau neprasmegt į analizavimus, mano postas tebuvo atsakymas citata į citatą . Kiek kitokio požiūrio citata.

...

p.s. Ray, manding reiktų suprast, jog tai, ką cituoji, atitinka šiandienes tamstos pažiūras? (tik, kaip jau minėjau aukščiau - cituotoje ištraukoje akcentuotos nemeilės priežastingumas labai miglotas, tad, jei taip, kaip išreikštum savąjį?)

Gal maišomos sąvokos Tėvynė ir Valstybė? ;o

Gal maišomos sąvokos Tėvynė ir Valstybė? ;o

Geras pastebėjimas. Ar valdžios struktūros - t.y. Seimas, vyriausybė, kariuomenė, policija įeina į Tėvynės sąvoką? Ar Tėvynė - tai tauta, miestai, miškai, upės, ežerai?

PEIZAžAS

LAUKAS, kelias, pieva, kryžius,

šilo juosta mėlyna,

Debesėlių tankus ižas

Ir graudi graudi daina.

Bėga kelias, ir berželiai

Linksta vėjo pučiami;

Samanotas stogas žalias

Ir šuns balsas prietemy.

O toliau - paskendęs kaimas,

Tik žirgeliai tarp klevų -

šlama liepos tokia laime,

Tokiu liūdesiu savu.

Tik sukrykš, lyg gervė, svirtis,

Sušlamės daina klevuos...

Gera čia gyvent ir mirti!

Gera vargt čia, Lietuvoj!..

Jonas Aistis, Kaunas, 1929.10.29

Prasigėręs ir nuvargęs

Ilsis samanotas kaimas,

Vėjo pakelėn nupūstas

Guli čia kaimynas justas.

Kelias, pilnas vėl lavonų,

Prisigėrusių balvonų,

Kėgliais virtusių vaikų,

kraujo kupinų balų.

O be mentų korumpuotų

Tykančių, kad kyšį duotų,

Mūs gimtoj, šaunioj valstybėj

Ir daugiau yra parazitų,

juos nedelsiant reikia vyti,

Nesikuklint ir talžyti,

Kad jie baigtų mus tampyti,

Kad jie mestų iš lovio ryti,

Mūsų pinigus taškyti,

Dievą medin vis varyti,

Ir kitas blogybes daryti.

štai tėvynė - Lietuva,

Pamesta sena merga,

Pamesta ji su vaiku,

Ir su krūva rūpesčių,

Užkrauta ji ant pečių,

Doro, vargšo, biedno brolio,

Ant valstiečio mūs varguolio.

Tingiu aš daugiau eiliuoti,

Reikia dirbti - ne kovoti,

Su didžiais malūno vėjais -

šios tėvynės niekadėjais.

NiNja 666, Vilnius, 2008.08.06

Ninja, nice tu cia gerai suvelei

Galvok apie tėvynę

Kai taurė kupina skanios degtinės,

Kai po pirmos nudažo veidą šypsena,

Užkąsti neskubėk, o prisimink Tėvynę -

Zakuskės daug... Tėvynė, Ji - viena!

Ir po trečios, kai taps krūtinėj šilta,

Ant stalo šoks agurkai bei kepsniai,

Sugrįžk į Ją prisiminimų tiltu,

Paklausk protingai, ar gyva Jinai.

O po penktos, kada mintis - lakūnė

Kažkur išskristi vėlei panorės,

Gražink Tėvynėn ją, nuplėšk nuo kūno

Parimusios pašonėj moteries.

Na o tada, kai paskutinis lašas

Ištirps ant tavo lūpų iškreiptų,

Sušuk staiga: "Tėvyne mano! Ašei

į glėbį tavo juodvarniu krentu!"

iš K. Plankas, M. Vamzdeikis. Vyro Calendorius, psl.127

(parašytas kartu su asp. M. Vamzdeikiu)

Nesusilaikiau ir as.

*****

Iš puvėsių pasikėlęs,

Mažas žalias kirminėlis,

Nuropojęs nuo šiukšlyno,

Kur toliau ropot, nežino.

Mirkčioja žaliom akelėm,

Dairosi į didį kelią –

žalios pievos, baltos ievos,

Saulė danguje – kaip Dievas!

– Tai kodėl lig šiol mes buvom

Ten, kur dvokia, rūgsta, pūva?..

Tėvas šaukia nuo šiukšlyno:

– Grįžk, sūnau, čia mūs Tėvynė!

J. Erlickas.

– Grįžk, sūnau, čia mūs Tėvynė!

J. Erlickas.

hehe, geras