Aldous Huxley "Suvokimo durys(doors o perception)
"Brave new world" autorius, žmogus, draugavęs su Rau Bradbury ir Aleister Crowley šioje knygoje, kuri beje padarė nemažą įtaką hipių subkultūrai ir netgi paskatino Morrisoną pavadinti savo grupę "The Doors", aptaria būdus, kaip atleidus sąmonės vožtuvus praplėsti pažinimo ribas. Kaip raktą į pasąmonės gelmes Huxley renkasi haliucinogeną meskaliną (3,4,5-trimethoxyphenethylamine), kurį gana plačiai naudoja JAv ir Meksikos indėnai savo apeigose (išgaunamas iš peyote kaktuso). Knyga išties įtraukianti, pirmoj daly autorius aprašinėja pojūčius, patirtus pavartojus meskalino, o kitoje diskutuoja apie sąmonės praplėtimo galimybes apskritai - "Dirbtinius rojus". įdomiausia, kad prie dirbtinių rojų priskiriami ne tik narkotikai, bet taip pat ir kinas, teatras ir ypatingai dailės kūriniai. Argumentuojama, kad žmonės nori nors trumpam užsimiršti ir pabėgti į kitą pasaulį, nes daugelio jų gyvenimai yra labai
kasdieniški, pilki ir nuobodūs . Ypatingai mane sužavėjo kaip Huxley aptarinėja ir interpretuoja paveikslus, kadangi aš pats nesugebu įžvelgti kažko daugiau nei "patinka" arba "nepatinka". Tiesa, kai kurios vietos sausokos (aptariamas cheminis narkotikų veikimas) arba pernelyg sudėtingos. čia prisiminiau, kaip Waltas Disnejus grąžino Huxley Alisos scenarijų pasakęs, kad jame suprato tik kas trečią žodį . Taip pat daugaka ir misticizmo, į kurį visą gyvenimą buvo linkęs pats Huxley. Bet apskritai knyga puiki ir visiškai ne apie narkotikus kaip gali pasirodyt iš pradžių.
"Bet žmogus, žengiantis pro Duris Sienoje, niekuomet nebus toks pats, koks išėjo. Jis bus išmintingesnis ir mažiau pasipūtęs. laimingesnis, bet mažiau patenkintas savimi, kuklesnis, kad pripažintų savo tamsumą, bet geriau pasirengęs suprasti žodžių ir daiktų santykį, santykį, kuris sistemišką mąstymą sieja su neįžvelgiama Paslaptim, kuriąm jis nuolat tuščiai stengiasi suvokti".