Pasifilosofavimai

keletas citatų iš veikalų, praplėtusių manąjį suvokimą:

šiuolaikiniam kapitalizmui reikalingi tokie žmonės, kurie be pasipriešinimo jungiasi į dideles grupes, kurie nori vartoti vis daugiau ir daugiau, kurių skoniai yra suvienodinami ir todėl gali būti lengvai keičiami bei nuspėjami. Reikalingi žmonės, kurie jaučiasi esą laisvi ir nepriklausomi, nepavaldūs jokiam autoritetui ar sąmonės principui ir vis dėlto trokšta būti valdomi, nori daryti tai, ko iš jų laukiama, sklandžiai, be jokios trinties prisitaikyti prie visuomenės mašinos, nori būti valdomi be jėgos, vedami be vado, kreipiami be tikslo - išskyrus vieną - gaminti gėrybes, dalyvaujant judėjime, funkcionuoti, eiti į priekį.

---

Dabartinis žmogus yra susvetimėjęs sau, savo artimiesiems ir savo prigimčiai . Jis tapo daiktu, išgyvenančiu savo gyvybines jėgas kaip investiciją, kuri turi duoti didžiausią naudą, kokią tik galima gauti esamoje rinkoje. žmonės bendrauja panašiai kaip susvetimėję automatai, jų saugumui reikia būti prie bandos ir neišsiskirti nei mintimis, nei jausmais, nei elgesiu. Kai kiekvienas siekia būti taip arti kits kito, kiek tik tai įmanoma, kiekvienas lieka visiškai vienišas, persmelktas stipraus nesaugumo jausmo, nerimo ir kaltės, kurie visada atsiranda, kai nėra įveiktas svetimumas tarp žmonių. Mūsų civilizacija siūlo daugelį palengvinimų, kurie padeda žmonėms išvengti šio vienišumo suvokimo: pirmiausia - griežta biurokratizuoto, mechaniško darbo rutina, neleidžianti žmonėms suvokti savo esminių žmogiškųjų reikmių, transcendencijos ir vienybės siekių. Kadangi vien rutinos nepakanka, žmogus slopina savo nesąmoningą desperaciją rutinizuotomis pramogomis, pasyviai vartodamas vaizdus ir garsus, kuriuos jam siūlo pramogų industrijos; taip pat per malonumą pirkti naujus daiktus ir greitai juos keisti kitais.

---

šiuolaikinis žmogus save pavertė preke, savo gyvenimo energiją suvokia kaip investiciją, kurios dėka jis turėtų gauti kuo didesnį pelną, priklausomai nuo padėties asmenybių rinkoje. Jis yra susvetimėjęs sau, savo bičiuliams ir gamtai. Jo pagrindinis tikslas yra naudingai išmainyti savo mokėjimą, žinias ir "savo asmeninį paketą" su kitais, lygiai taip pat įsitraukusiais į pelningus mainus. Gyvenimas neturi jokio kito tikslo, tik judėjimą, jokių principų - tik būtinumą mainyti, jokio kito pasitenkinimo - tik vartojimą.

[small](Erich Fromm)[/small]

[small]p.s. Donatas, kur replikos po atsaku į provokuojančius klausimus?[/small]

"Dirbk-pirk-mirk" filosofijos kritika . Pastaruoju metu antivartotojiškumas pasidarė labai populiarus, visi daug apie tai kalba, bet nemanau kad tai jau tokia didžiulė problema kaip bandoma vaizduoti.

cia paskaiciau, tai kazkaip juokinga pasidare juokingiausia tai, kad kazkas zino geriau uz visus kaip yra, ar taip mano, kad zino.

kitas klausimas, o ka daryt? taip ir nera atsakymo i ji

na nežinau kame čia juokas, jei kažkas išmano daugiau negu tu ar aš, gal džiaugtis reiktų, o ne juoktis? nebetikima nei klasikiniais filosofais, psichologais, nebereikia jokių autoritetų, viską išmanome patys?

o kalbant apie klausimus ką daryt - atsakymų pilna, knygose, tik netingėk jų ieškot, o radęs - veikt.

Arba galima palaukt kol atsakymus pateiks LNK, Lietuvos Rytas ar M-1

Taigis... citatos suvokimą praplečia, tačiau ar tai ką nors pakeičia ?

na, šioks toks mano minties iškraipymas (sąmoningas ar nesąmoningas, nežinau) - ne citatos, o knygos suvokimą plečia. Citatos, ištrauktos iš plataus konteksto man mažai ko vertos.

Ar suvokimas kažką keičia? - žinoma! - tik suvokęs ir perpratęs sistemą žmogus gali keistis pats ir keist aplinką. Gali perorientuot tikslus ir veiklą, keist kryptis ir nuostatas, mąstyt savarankiškai, kritiškai. Suvokimas skatina sąmoningumą.

Kalbant apie visuomėnę - ją ne ateiviai sudaro, ją sudaro žmonės - Jonas, Kazimieras , Petronėlė. Tarkim visi trys minėti personažai gyvena kaimynystėje - sutikime, jog tikimybė, kad jų mikroaplinka (sąlyginis matmuo) keisis, stipriai didėja, jei Jonas patirs visokeriopą suvokimą. O juk kiekviena mikroaplinka turi kaimynines mikroaplinkas... (čia tebūnie erdvė fantazijoms:)

"Dirbk-pirk-mirk" filosofijos kritika . Pastaruoju metu antivartotojiškumas pasidarė labai populiarus, visi daug apie tai kalba, bet nemanau kad tai jau tokia didžiulė problema kaip bandoma vaizduoti.

na, kritikojama ši filosofija seniai (šios citatos iš 70-tųjų knygos), matyt nuo tada, kai radosi kapitalizmas, o kalbant apie antivartotojiškumo populiarumą nūdienoj - jokie vieši garsių, išmintingų žmonių pastebėjimai, straipsniai ar citatos įtakos paprastam pasauliečiui neturės, kol jame nepabus vidinis smalsumas. O tas gali niekad ir nenutikt

ar besaikis vartojimas blogybė? tiesą sakant iš kurios pusės (psichologinės, ekologinės, socialinės, filosofinės) bepažiūrėsi - Taip. Ar didžiulė? - na, žiūrint su kuo lyginsi

cia paskaiciau' date=' tai kazkaip juokinga pasidare juokingiausia tai, kad kazkas zino geriau uz visus kaip yra, ar taip mano, kad zino.

kitas klausimas, o ka daryt? taip ir nera atsakymo i ji[/quote']

na nežinau kame čia juokas, jei kažkas išmano daugiau negu tu ar aš, gal džiaugtis reiktų, o ne juoktis? nebetikima nei klasikiniais filosofais, psichologais, nebereikia jokių autoritetų, viską išmanome patys?

o kalbant apie klausimus ką daryt - atsakymų pilna, knygose, tik netingėk jų ieškot, o radęs - veikt.

Arba galima palaukt kol atsakymus pateiks LNK, Lietuvos Rytas ar M-1

cia as labiau su ironija rasiau apie "ismanyma". nes akivaizdziu ir paprastu dalyku surasymas nereiskia pagal mane ismanyma. o mano klausimas - o kaip kitaip?

viskas ka ten surase yra akivaizdi teisybe, biurokratizacija, rutina ir panasiai, poilsis. o kaip kitaip? ar butu geriau, jei darbuose nebutu taisykliu, nebutu biurokratizacijos, as ja turiu omeny is reikalingos puses, isivaizduok, kad ateini i banka kur nera biurokratizacijos, kas butu? bankas, sakytu, ai mes neturi tavo duomenu, ai mums yra svarbesniu reikalu, nei su tavim cia terliotis? tu apsidziaugtum ir pagalvotum, valio!! jie dirba laisvi, ju mintys svarios, jie visa diena masto apie buties transcendencija!

man tokia filosofija panasi i nevykeliu filosofija pvz kaip mokykloj, tie kurie tingi mokytis, nepatinka jiems rutina, eit i mokykla, daryt namu darbus, tada jie susigalvoja, kam man ta geometrija ar algebra, as turiu ir taip ka veikt, as ikursiu "banda" ir mes grosim roka ir pasieksim nirvana

jei nebutu rutinos, taisykliu, biurokratizaijos, tai nebutu pastatyti namai, keliai, laivai ir t.t.t.t.t.

o kad rutina uzknisa, tai niekas nesigincija, bet - o kaip kitaip?

Visi cia kalba apie lengvus pinigus, lyg pokeryje jie jau tokie lengvi butu

Dėkui už atsakymą iš kurio labai panašu, kad mintį apie pasikeitimus emėj pagavai

Mano nedidelis žinojimas ir ne labai ką didesnė patirtis sako, vien tik info turėjimas ne kažin ko vertas ir emėj yra gan trumpalaikis reiškinys. čia panašiai kaip su perskaitytu kokiu filosofiniu veikalu. Tol kol skaitai, kol laikai jį rankose viskas kaip ir patrauklu ... tačiau padėjus jį atgalios į lentyną didelio pasikeitimo neįvyksta. Dažnai viskas palieka kaip buvo po senovei. Tas info turėjimas apima ir žinojimą apie kitokį požiūrį, patirtį ar siekius. Net pats sąmoningumas bei iš jo kyllantis suvokimas ir įžvalga, bus gan tušti be pritaikymo ir pa(si)tikrinimo...

Mano supratime info turėjimas patampa kažkuo labiau ilgalaikiu ir vertingu, tuomet kai turima informacija patampa patirtimi ir toji patirtis neprarandama (išlaikomas lygis). Koks bus metodas pasirenkamas, tai jau labai individualau. Svarbiausia jog veiktų transformacijų grandinė: informacija->patirtis->lygio išlaikymas. Ir veiktų visur ir visad, tiek mikro ar makro aplinkoj... tiek kiek patempia fantazija

na, šioks toks mano minties iškraipymas (sąmoningas ar nesąmoningas, nežinau) - ne citatos, o knygos suvokimą plečia. Citatos, ištrauktos iš plataus konteksto man mažai ko vertos.

Ar suvokimas kažką keičia? - žinoma! - tik suvokęs ir perpratęs sistemą žmogus gali keistis pats ir keist aplinką. Gali perorientuot tikslus ir veiklą, keist kryptis ir nuostatas, mąstyt savarankiškai, kritiškai. Suvokimas skatina sąmoningumą.

Kalbant apie visuomėnę - ją ne ateiviai sudaro, ją sudaro žmonės - Jonas, Kazimieras , Petronėlė. Tarkim visi trys minėti personažai gyvena kaimynystėje - sutikime, jog tikimybė, kad jų mikroaplinka (sąlyginis matmuo) keisis, stipriai didėja, jei Jonas patirs visokeriopą suvokimą. O juk kiekviena mikroaplinka turi kaimynines mikroaplinkas... (čia tebūnie erdvė fantazijoms:)

Mano nedidelis žinojimas ir ne labai ką didesnė patirtis sako, vien tik info turėjimas ne kažin ko vertas ir emėj yra gan trumpalaikis reiškinys. (...)

su šiuo ir kitais tamstos užrašytais sakiniais sutinku, tik dar norėčiau antrindamas pridėt:

žinios(žinių turėjimas) negarantuoja suvokimo(žinojimo) , tačiau suvokimas be žinių gan sunkiai įmanomas.

suvokimas negarantuoja sąmoningumo ir veikimo, tačiau be suvokimo vargu ar išeis prasmingai-kryptingai veikt, keistis ir keist.

jei pirmuose dviejuose etapuose pagrindas yra smalsumas(antrąjame, savaime suprantama, dar ir protas), tai trečiąjam dar reikia ir daug valios :}

kviečiu neskubant pasiskaityt:

[small](labai tingėjau perspausdint, o teksto internete niekur neradau, tad nors ir ne pačią kokybiškiausią, bet šiokią tokią išeitį įspūdį padariusiam tekstui paviešint radau :} )[/small]

Vydūnas

toliau tęsiam populiariąją temą :}

įdomus interviu su jaunu Filosofo M.Briedžiu:

„šiuolaikinis žmogus – kaip nuvargintas nervas“

http://www.lrytas.lt/-12270715731226339846-p1-interviu-filosofas-m-briedis-%C5%A1iuolaikinis-%C5%BEmogus-kaip-nuvargintas-nervas.htm

šiuolaikiniam jaunimui išmintis atrodo viską išbandyti. „Gyvenk šia diena“ – populiarus posakis. Kur veda toks mąstymas? Tie jaunuoliai, kurie gyvena itin aktyviai, po dešimtmečio virs išsekusiais vilkais, kuriems jau niekas nebebus įdomu, nes viską bus patyrę. Tuomet jie pereis prie kitų turėjimo formų – nusivylimo, savęs gailėjimo ir baisiausios priklausomybės – šūkio, kad tau nieko nebereikia.

šiuolaikinį žmogų matau kaip aptriušusį, nuvargintą nervą, kuris jau nebegali susijaudinti. Reikia vis naujų ir naujų susijaudinimo formų. Tai akivaizdžiai galime matyti per renginius – kiek šviesų, dūmų, koks didžiulis garsas – visko pridaryta, kad tik žmogus sureaguotų į aplinką.

**

Antikos mąstytojas Epikūras turbūt pasakytų, kad tokie malonumai, kuriuos šiuolaikinis žmogus patiria, yra kančia. Jei turi tris vyrus ar moteris, tu iš esmės neturi nė vieno. Gerdamas tu jau nori kito gėrimo.

**

– Technologijos suteikė daugiau laisvo laiko. Tačiau dauguma žmonių laisvą laiką skiria ne tam, kam jis buvo skiriamas ankstesnėse epochose – t.y. darbui su savimi. Dažnai atsitinka taip, kad jei turi daugiau laiko, daugiau jo ir iššvaistai.

Ne tik mes naudojame technologijas, bet ir technologijos mus naudoja. Ir kompiuteriai, ir mobilieji telefonai apibrėžia mūsų dienotvarkę, ją konstruoja. Nors mes sakome, kad planuojame darbus patys, tačiau technologijos nukreipia mūsų judėjimą tam tikra linkme.

čia galite pasiklausyti ir M.Briedžio muzikos: http://muzika.frype.lt/music/musician.php?mid=40419 O jis įdomus žmogus, dėsto man etika, tai tokių minčių ir pasisakymų prisiklausau, priverčia susimastyt.

čia galite pasiklausyti ir M.Briedžio muzikos: http://muzika.frype.lt/music/musician.php?mid=40419 O jis įdomus žmogus, dėsto man etika, tai tokių minčių ir pasisakymų prisiklausau, priverčia susimastyt.

jo sulipo gerai alaus isgerus

kažkurią dieną išsikristalizavo mintis , kad pokeris yra bene vienintelė ar viena iš retų galimybių (na, matyt kiti variantai būtų palikimas arba vertingo meno kūrimas (iki galo neapmąsčiau visų variantų, jų gali būt ir dar keletas - pridėsit)) patogiai gyvent Sistemoje jai nepriklausant, būt jos nekontroliuojamam. Darant visa kita tu pastoviai vienokia ar kitokia forma turi duot ataskaitas Sistemai, laikytis kažkieno nustatytų grafikų ir profesinių taisyklių, atostogaut kada Sistemai patogu, vadovaut taip, kaip Sistemai patogu ir išvis - galvot Sistemingai.

jei tu atsisakai Sistemos, vadinasi automatiškai atsisakai Pinigų (tokiu atveju eini miškan grybų ir uogų valgyt, žaginy gyvent ir ūkiu džiaugtis - ne blogiausias variantas), išskyrus būtent Pokerio atvejį - atsisakęs Sistemos tu vistiek gauni pinigų, įgalinančių tave naudotis visu, ką Sistema turi geriausio, jai nevergaujant.

kažkurią dieną išsikristalizavo mintis , kad pokeris yra bene vienintelė ar viena iš retų galimybių (na, matyt kiti variantai būtų palikimas arba vertingo meno kūrimas (iki galo neapmąsčiau visų variantų, jų gali būt ir dar keletas - pridėsit)) patogiai gyvent Sistemoje jai nepriklausant, būt jos nekontroliuojamam. Darant visa kita tu pastoviai vienokia ar kitokia forma turi duot ataskaitas Sistemai, laikytis kažkieno nustatytų grafikų ir profesinių taisyklių, atostogaut kada Sistemai patogu, vadovaut taip, kaip Sistemai patogu ir išvis - galvot Sistemingai.

jei tu atsisakai Sistemos, vadinasi automatiškai atsisakai Pinigų (tokiu atveju eini miškan grybų ir uogų valgyt, žaginy gyvent ir ūkiu džiaugtis - ne blogiausias variantas), išskyrus būtent Pokerio atvejį - atsisakęs Sistemos tu vistiek gauni pinigų, įgalinančių tave naudotis visu, ką Sistema turi geriausio, jai nevergaujant.

Pamiršai, kad vagiant ir plėšiant galima ir daugiau uždirbti. Tiesiog reikia būti savo srities specu ten. Taipogi gali stumdyti narkotikus.

Beje - kas yra Sistema ?

mano nuomone Herkau tu praktiskai visur teisus. Pokeris istiesu gali zenkliai sumazinti zmoniu priklausomuma nuo sistemos, o kaip manai ar imanoma isvis nutraukti rysi tarp sistemos ir individo (individo iniciatyva) t.y. issilaisvinti is sistemos? Ir ar tai butu naudinga individui arba nuostolinga sistemai?

Atsiprašau - kartojuosi - bet kas yra sistema? Apibrėžkit ją.

Atsiprašau - kartojuosi - bet kas yra sistema? Apibrėžkit ją.

Normuota darbo diena, boso "parėdymai", terminai, ribotos galimybės atostogauti kada nori ir kiek nori.