Pasifilosofavimai

Galima provokuojanti (arba ne) klausima ?

Visomis temomis siame forume pasisakai, mokai kitus, atrodai viska zinantis. Apie politika ar kitas sritis, apie kurias pasisakai, atrodo turi nenugalima nuomone.

Be puolimo. Tik idomu.

ką gi, pabandysiu patenkint tamstos smalsumą, bent jau iš dalies

visų pirma tikrai ne visose temose pasisakau, ir mokau tik ten kur žinau išmanąs daugiau nei pašnekovai.

visų antra, pasisakau daugelyje temų todėl, kad norisi užmegzt konstruktyvią diskusiją, suteiksiančią galimybę išgirst kolegų ir oponentų nuomones, bei neretu atveju versiančią peržiūrėt savo nuostatas ir žinojimą, ieškot papildomos informacijos platesniam suvokimui ir jo įtvirtinimui. Deja dauguma temų/postų sulaukia tik vieno ar dviejų atsakų, nebent užrašoma kokia provokuojanti frazė, na o kitais atvejais karaliauja abuojumas. O esant tokiai situacijai viena besiperšančių minčių yra ta, kad gal ne aš išmintingas, o tiesiog dauguma forumiečių yra niekuom, išskyrus kortas, nesidomintys tinginiai? Manoji nuomonė daugumoj atvejų nėr nenugalima - bėda ta, kad argumentuotai besigalynėjančių (o taip norėtųsi!) ne taip dažnai atsiranda.

Ismintis, atrodo, tiesiog per krastus verziasi, o nieko nesidarbuoji ir jokiu pareigu rimtesniu neuzimi. Galima paklausti, kodel ? Negi pinigai is pokerio suteikia toki pasitenkinima ?

pasakysiu taip: santykis su lengvai gautais pinigais man yra daug šviesesnis, paprastesnis ir mielesnis nei su sunkiai uždirbtais.

pareigos... koks išmintingas žmogus krausis savo noru ant galvos pareigas, kai jų galima išvengt?

netrokštu aš valdyt ir valdomas nenoriu būt, nedomina manęs net ir turtingiausios įmonės direktoriaus pareigos - tapt statistiniu velniop riedančios kapitalistinės mašinos sraigteliu.. - NE! . Ne(be)sigviešiu socialinių titulų ir etikečių, trokštu ir stengiuos būt tik tuom, kas esu, o ne tuom, ką turiu(plačia prasme) - prisipažinsiu, kelias nelengvas, bet teikiantis vis daugiau džiaugsmo, vidinės ramybės, bei tvirtybės.

šiaip ar taip, manasis suvokimas tarpsta virsme ir nuolatiniame ieškojime (kaip tik "bedarbystė" ir leidžia tai daryt gan aktyviai), taip, kad visad esu pasiruošęs minties ir požiūrių perversmams ir kitimams, ko pasekoje visad išlieka tikimybė, jog jau kitąmet(o al jau kitą mėnesį!?) šioj temoje dėstysiu jau kitokius sakinius :}

taigi, trumpai ir gal kiek per atvirai(kitą vertus tik tokias mintis laikau vertingomis), tokios mano besišlifuojančios filosofinės nūdienos gairės

P.S. tikėsimės jog ir kitų forumiečių filosofavimai pasipils it iš gausybės rago ir suteiks daug peno pamąstymams ir polemikai

Viskas ok su tavo mintim, požiūriu ir nuostata, bet manau vieną žodį reikėtų čia pakeisti:

koks išmintingas žmogus krausis savo noru ant galvos pareigas, kai jų galima išvengt?

Juk manau kaip tik išmintingas žmogus, sieks tobulybės visur, norės būti geriausias prie casho stalų, nenurungiamas turnyruose ar sng.. O visko pradėti pokeriu ir užbaigti pokerio nemanau kad gerai yra.

tapt statistiniu velniop riedančios kapitalistinės mašinos sraigteliu..

Kiekvienas dirbantis žmogus, dirbantis tai kas jam labai patinka/nepatinka yra tas statistini sraigtelis ?

Dar vienas dalykas, kad visi kurie yra big winneriai ( skaičiuoju pagal pajamas per mėnesį, kad ir 1000$, Lietuvos mastu jau yra daug ), sako jog pokeris - labai sunkus kelias, veikiantis psichologiškai, bad beat'ai, swingai ir tt, pataria gerai pagalvoti prieš pasirenkant tokį kelią

Gerai, kai žmonės turėdami lengvus pinigus gali leisti sau studijuoti filosofiją, literatūrą, tobulėti protiškai ir dvasiškai, bet ne retas atvejis yra kai žmonės nesugeba išnaudoti jiems duodamos laiko dovanos ir ją leidžia vėjais. Tada lengvi pinigai atneša tik pragaištingus rezultatus, kadangi tai tik momentinis dalykas. Mano taisyklė - pinigai turi daryti pinigus. Pokerio pajamos vienos iš tų, iš kurių aš ketinu susikrauti menką startinį kapitalą, kurį panaudosiu atsparos taškui kuriant verslą. Galbūt aš bankrutuosiu (80% įmonių bankrutuoja per pirmus 3 metus, o iš kitų 80% tiesiog vegetuoja), bet aš būsiu pabandęs. T.y. ne dėl to, kad patenkinčiau tuščią savo ego, bandyčiau užlipti kitiems ant pečių ir stūgauti, kad esu puikus vadovas, bet tiesiog tai mano gyvenimo proskyna, kuria aš bandysiu nutiesti kelią.

Nesakau, kad jūs kurkit verslus. Sakau, kad jūs tą laiką, pajamas skirkite savo laimės žiburio užžiebimui. Bet nesuklyskit - nesusižavėkite pigiais ir beverčiais šviesos, bet ne šilumos šaltiniais...

Kolegos - nebūkit vienadieniais drugeliais!

Deja dauguma temų/postų sulaukia tik vieno ar dviejų atsakų, nebent užrašoma kokia provokuojanti frazė, na o kitais atvejais karaliauja abuojumas. O esant tokiai situacijai viena besiperšančių minčių yra ta, kad gal ne aš išmintingas, o tiesiog dauguma forumiečių yra niekuom, išskyrus kortas, nesidomintys tinginiai? Manoji nuomonė daugumoj atvejų nėr nenugalima - bėda ta, kad argumentuotai besigalynėjančių (o taip norėtųsi!) ne taip dažnai atsiranda.

hmm..tai gal niekas nesigincija, nes tu esi teisus? cia panasiai kaip pvz ziuri krepsinio varzybas Lietuva-Islandija ir noretum ieskoti ko nors, kas pasigincytu, kad ar tikrai Lietuva yra stipresne.

paskutiniu metu domiuosi pokeriu lygiai taip pat panasiai kaip kazkada sachmatais (ir siom dienom domiuosi, ypac jei vyksta idomus matchai), veliau PC geimai ir visa tai praskiesta domejimusi Rusijos vidaus politika, toks gan keistas pomegis, bet kazkodel domina mane kas ten dedasi, turbut po to kai Putka uzdare NTV (kuria ziurejau) mane pradejo domint kas ten dedasi, kiekviena ryta darbe atsiverciu newsru.com pirmiausia.

netrokštu aš valdyt ir valdomas nenoriu būt, nedomina manęs net ir turtingiausios įmonės direktoriaus pareigos - tapt statistiniu velniop riedančios kapitalistinės mašinos sraigteliu.. - NE! . Ne(be)sigviešiu socialinių titulų ir etikečių, trokštu ir stengiuos būt tik tuom, kas esu, o ne tuom, ką turiu(plačia prasme) - prisipažinsiu, kelias nelengvas, bet teikiantis vis daugiau džiaugsmo, vidinės ramybės, bei tvirtybės.

gal klystu, bet skamba tavo sukiai kaip kokia komunistu propoganda pries kiaules kapitalistus

blogai mastai, tu geriau padaryk neturtinga imone klestincia, o negalvok apie direktoriaus vieta turtingiausioje imoneje, ten nelabai ir tikslu butu kokiu siekt, jei ta imone turtingiausia.

Matai, kai yra lengvi pinigai, vėliau tampa sunku kažką daryt sukandus dantis. Norisi visko lengvai...

Nesakau, kad viskas gyvenime tada jau bus lengva. Ar tai, kad pavyks iškilusius sunkumus spręsti lengvai, tačiau jau kitoks mąstymas ima viršų...

Gyvenimas trumpas. Jei žmogus gali gauti pinigus lengvai, kodėl jam kišt galvą į mažą/neturtingą įmonę ir bandyti ja paversti gigante?.. Tai atima daug laiko ir jėgų, sutinki? O kodėl lengvus pinigus mylintis žmogus turėtų rinktis tokią kelią? Nesakau, kad tai gerai, ar blogai. Tiesiog retoriškai klausiu, kam daužyt galvą į sieną (kad ir gipso kartono), jei gali ją tiesiog ignoruot?

Pasižiūrėkim, kad ir į Roman Abramovich. Juk neėmė jis Anglijos antros-trečios lygos komandos. Iškart nusipirko Premiership klubą, kurį galėjo įpirkti Juk galėjo pasiimti menkai žinomą (gal net tik pusiau profesionalų) klubą ir bandyt pakelt į aukštumas. Bet ne.

Ko gero, tokiems žmonėms rezultatų norisi greitai...

Gyvenimas trumpas. Jei žmogus gali gauti pinigus lengvai, kodėl jam kišt galvą į mažą/neturtingą įmonę ir bandyti ja paversti gigante?.. Tai atima daug laiko ir jėgų, sutinki? O kodėl lengvus pinigus mylintis žmogus turėtų rinktis tokią kelią? Nesakau, kad tai gerai, ar blogai. Tiesiog retoriškai klausiu, kam daužyt galvą į sieną (kad ir gipso kartono), jei gali ją tiesiog ignoruot?

Pasižiūrėkim, kad ir į Roman Abramovich. Juk neėmė jis Anglijos antros-trečios lygos komandos. Iškart nusipirko Premiership klubą, kurį galėjo įpirkti Juk galėjo pasiimti menkai žinomą (gal net tik pusiau profesionalų) klubą ir bandyt pakelt į aukštumas. Bet ne.

Ko gero, tokiems žmonėms rezultatų norisi greitai...

na jei esi taletingas, turi patirties ir t.t. tai neatims labai jau tiek daug laiko ir jegu. nes iskart pastebesi kas buvo daroma blogaj toj imoneje, ka reikia keisti. reikia tiesiog priimti teisingus sprendimus arba uzdaryti imone

tau atrodo, kad zmogus turinti daug pinigu, ar lengvai juos gaunantis netures motyvacijos dar kazko siekti, na as tik pasakysiu, kad visokiu zmoniu yra. tai niekaip nesusija su dauzymu galvos i siena

nelabai matau adekvataus rysio tarp lengvai gaunancio pinigus zmogaus noro uzsiimt kuo nors ir Abramoviciaus klubo nusipirkimo. nes jei net jis ir nuspirktu 2-3 lygos kluba, visas jo "talentas" kuris padetu pakelti ta kluba butu kruva $ ir viskas, jokio cia idirbio ir t.t.. cia reikia tiesiog vertinti is jo puses kaip brangiu kailiniu ar jachtu pirkima.

ir beja, jei apie motyvacija, turtingam ir daug uzdirbanciam toliau dirbti, kalbant apie ta pati abramovichiu, manai, kad jis iskart uzdirbio 15 milijardu ir iskart baige dirbti, nes jis turi daug pinigu ir ner jam motyvacijos? gi turbut kad ne, kazkada pakilo iki milijono, paskui iki 10 milijonu..daug pinigu, bet kazkodel vis toliau dirbo, kaip suprast? kodel jis toliau dauze galva i siena?

Kački, Romanui išleisti pinigai furbolo klubui, palyginus su jo visu turtu, kapitalu, akcijomis ir tt, manau tas pats kas man skirti 100lt kam nors Na tai nėra jau tiek daug, palyginus su tuo ką jis turi. Nors ne tame esmė.

Jei žmogus gali gauti pinigus lengvai, kodėl jam kišt galvą į mažą/neturtingą įmonę ir bandyti ja paversti gigante?..

čia tas pats kaip - kam lysti į pokerį ir pradėti nuo NL25, kai laukia toks sunkus kelias iki NL5000 ir aukščiau

Tuom ir įdomūs žmonės kad gali laisvai rinktis ką daryti, neklausyti aplinkinių patarimų/paliepimų/priekaištų

Viskas ok su tavo mintim, požiūriu ir nuostata, bet manau vieną žodį reikėtų čia pakeisti:

koks išmintingas žmogus krausis savo noru ant galvos pareigas, kai jų galima išvengt?

Juk manau kaip tik išmintingas žmogus, sieks tobulybės visur, norės būti geriausias prie casho stalų, nenurungiamas turnyruose ar sng.. O visko pradėti pokeriu ir užbaigti pokerio nemanau kad gerai yra.

Ismintingas zmogus, manau, suvokia, visu pirma, kad tobulybes visur nepasieksi. Kitas dalykas, pilnai sutinku su Herkum, kad aukstas pareigas uzsikrauti sau ant galvos yra didziulis vargas didziajai daugumai zmoniu su retomis isimtimis, kai zmogaus gyvenimo tikslas ir dziaugsmas yra vadovauti ir nurodineti kitiems (dauguma tik mano, kad tai yra didele garbe, dziaugsmas, malonumas ir lengvas gyvenimas, nes tokia nuomone yra skiepijama musu visuomenei). Paciam teko 8 menesius padirektoriaut ir drasiai galiu pasakyt, kad aciu! Tai ne man!

tapt statistiniu velniop riedančios kapitalistinės mašinos sraigteliu..

Kiekvienas dirbantis žmogus' date=' dirbantis tai kas jam labai patinka/nepatinka yra tas statistini sraigtelis ? [/quote']

Cia manau labai didelis skirtumas yra tame patinka/nepatinka, taip kad juos cia det per slasha kaip lyggius, manau nederetu..

Dar vienas dalykas, kad visi kurie yra big winneriai ( skaičiuoju pagal pajamas per mėnesį, kad ir 1000$, Lietuvos mastu jau yra daug ), sako jog pokeris - labai sunkus kelias, veikiantis psichologiškai, bad beat'ai, swingai ir tt, pataria gerai pagalvoti prieš pasirenkant tokį kelią

O koks darbas yra lengvas ir neveikiantis psichologiskai?

Tas kuris tau patinka, kuriam esi sutvertas, kurį išmanai, ir tavo kvalifikacija atitinka tavo pareigas ir pareigybę

O jei nemokėdamas to ar ano, būsi personalo vadovas, direktorius ar panašiai, na kitaip sakant šoksi aukščiau bambos, tai ir bus psichologinių sunkumų, ir tt

Tas kuris tau patinka, kuriam esi sutvertas, kurį išmanai, ir tavo kvalifikacija atitinka tavo pareigas ir pareigybę

O jei nemokėdamas to ar ano, būsi personalo vadovas, direktorius ar panašiai, na kitaip sakant šoksi aukščiau bambos, tai ir bus psichologinių sunkumų, ir tt

O tu tokiu zmoniu, kurie dirba butent toki darba, kuriam jie lyg ir sutverti, paklausk, ar tas darbas nekainuoja daug psichologiniu jegu, nera sunkus ir reiktu gerai pagalvoti pries ji pasirenkant:)

< ... >

ir beja, jei apie motyvacija, turtingam ir daug uzdirbanciam toliau dirbti, kalbant apie ta pati abramovichiu, manai, kad jis iskart uzdirbio 15 milijardu ir iskart baige dirbti, nes jis turi daug pinigu ir ner jam motyvacijos? gi turbut kad ne, kazkada pakilo iki milijono, paskui iki 10 milijonu..daug pinigu, bet kazkodel vis toliau dirbo, kaip suprast? kodel jis toliau dauze galva i siena?

Matau, labai daug žinai apie šį žmogų, tai papasakok, ką jis dirbo

Ir iš kur pas jį pradiniai milijonai atsirado

Tas kuris tau patinka' date=' kuriam esi sutvertas, kurį išmanai, ir tavo kvalifikacija atitinka tavo pareigas ir pareigybę

O jei nemokėdamas to ar ano, būsi personalo vadovas, direktorius ar panašiai, na kitaip sakant šoksi aukščiau bambos, tai ir bus psichologinių sunkumų, ir tt [/quote']

O tu tokiu zmoniu, kurie dirba butent toki darba, kuriam jie lyg ir sutverti, paklausk, ar tas darbas nekainuoja daug psichologiniu jegu, nera sunkus ir reiktu gerai pagalvoti pries ji pasirenkant:)

Jeigu darbą išmanai, esi kvalifikuotas, juokių problemų neturėsi. Aišku bus sunkumų, čia tas pats kaip tame pokeryje patyrus bad beat'us, ne tavo tai kaltė, o tiesiog tu atsakingas už tas nesėkmes, ir turi priimti TEISINGUS sprendimus, atitinkančius tavo kvalifikaciją ir kompetenciją.

Duobe_Trouble tu gal nedirbantis irgi esi kad taip nusistatęs prieš darbą ?

čia tas pats kaip - kam lysti į pokerį ir pradėti nuo NL25, kai laukia toks sunkus kelias iki NL5000 ir aukščiau

Tuom ir įdomūs žmonės kad gali laisvai rinktis ką daryti, neklausyti aplinkinių patarimų/paliepimų/priekaištų

Visiškai ne tas pats. Jei turi bankroll ir gali sau leisti lošti dideliuose limituose, pirmyn

ėjimas aukštyn visada sunkesnis. Taip, šitas kelias teisingesnis, tačiau būtent dėl to ir nevilioja pripratusių gauti viską lengvai Parodyk man turtingo tėvelio sūnelį dirbantį sandėly. Nedirba, ko gero. Jei tėvas liepia užsidirbt pinigus, tai arba padeda kažkur įsidarbint, arba padeda užsukt verslą.

Taip, tuo ir įdomūs žmonės... tuo ir įdomus gyvenimas

Tas kuris tau patinka, kuriam esi sutvertas, kurį išmanai, ir tavo kvalifikacija atitinka tavo pareigas ir pareigybę

O jei nemokėdamas to ar ano, būsi personalo vadovas, direktorius ar panašiai, na kitaip sakant šoksi aukščiau bambos, tai ir bus psichologinių sunkumų, ir tt

Visiškai pritariu. Aš irgi ilgai blaškiausi ir ieškojau savo nišos

Padirbdavau pusmetį, metus... vis reikėdavo naujų iššūkių kažko naujo, norėjosi tobulėt. Kuomet liepdavo palaukt, laukdavau. Kuomet po pokalbio su tiesioginiu vadovu apie būsimas lubas, suprasdavau, kad anksčiau ar vėliau teks keist darbą, išeidavau. Nedelsdamas

Nematau reikalo švaistyt laiko ir bandyt save įtikinėt, kad gal ateity labiau patiks, arba užteks ir tiek

Tas kuris tau patinka' date=' kuriam esi sutvertas, kurį išmanai, ir tavo kvalifikacija atitinka tavo pareigas ir pareigybę

O jei nemokėdamas to ar ano, būsi personalo vadovas, direktorius ar panašiai, na kitaip sakant šoksi aukščiau bambos, tai ir bus psichologinių sunkumų, ir tt [/quote']

O tu tokiu zmoniu, kurie dirba butent toki darba, kuriam jie lyg ir sutverti, paklausk, ar tas darbas nekainuoja daug psichologiniu jegu, nera sunkus ir reiktu gerai pagalvoti pries ji pasirenkant:)

Jeigu darbą išmanai, esi kvalifikuotas, juokių problemų neturėsi. Aišku bus sunkumų, čia tas pats kaip tame pokeryje patyrus bad beat'us, ne tavo tai kaltė, o tiesiog tu atsakingas už tas nesėkmes, ir turi priimti TEISINGUS sprendimus, atitinkančius tavo kvalifikaciją ir kompetenciją.

Duobe_Trouble tu gal nedirbantis irgi esi kad taip nusistatęs prieš darbą ?

Siuo momentu, taip: nedirbu:) Bet pries darba nusistates nesu:) Paprasciausiai suprantu zmones, kurie nenori nei dirbti kitiems nei jiems vadovauti. Nes pats esu toks, kuris nenori visa laika buti atsakingas uz/pries kitus..