Pokeris - tai mano darbas. O kas po to?

Klausimas zmonems, kuriu didziaja ar net visa pajamu dali sudaro pokerio laimejimai ( paprasciau sakant tiems, kas gyvena is pokerio): ka galvojate veikti po 3, 5 ar 10 metu? Su kuo siejate savo gyvenima? Ar planuojate ir toliau zaisti ir gyventi tik is pokerio, o galbut mastote apie kazkoki versla ar kazka panasaus?

O toks klausimas "gime" del to, kad skaitant tikrai geru ir jau daug pokery pasiekusiu zaideju interviu, visi kaip susitare kaip savo viena is ateities tikslu ivardina "pokerio pavertima tik hobiu, o nebe darbu".

Taigi, ka galvojate veikti atsisveikine su pokeriu kaip su darbu? Kiek dar laiko planuojate zaisti pokeri, ar turite uzsibrezia kazkokia suma, ar gramdysite tol kol gramdysis? Ir kaip isvis jus zvelgiate i pokeri? Ar pokeris jums yra irankis kazkokiam tikslui pasiekti (tarkim uzsidirbti kazkokia suma pinigu ir juos kazkur investuoti)? Ar tiesiog zaidziate nes siuo metu neturite geresniu darbo alternatyvu, o gyventi juk is kazko reikia?

Na, manau, kad tie PRO vėliau galvoja apie pokerį tik kaip apie hobį, nes nebėr motyvacijos.

Aš asmeniškai tai dabar galvočiau, kad žaisiu pokerį visą gyvenimą, bet turiu tokią nuojautėlę, kad kažkada jis vistiek atsibos, nebeteiks tokio malonumo ar nebebus motyvacijos, tai gal ir kokį verslą bus galima pradėti, bet bent kokius 5 metus tai tikrai planuoji gyvent tik su pokeriu. :-)

Gera tema. Nors ir dabar studijuoju ir visos pajamos is pokerio, bet ateities jokiu budu nesieju su pokeriu. Pokeris atima labai daug, o duoda tik pinigus, kurie ateityje taps vis sunkiau pasiekiami Man reikia savirealizacijos, o ne tik didejanciu skaiciuku banko saskaitoje. Man reikia vietos visuomeneje, pagarbos, o ne "losejo" etiketes"...

P.S. LeBroniau, nemanyk, kad pavyks lengvai pabegt nuo pokerio Per daug metu tos emocijos, noras nugaleti, pergales dziaugsmas ivelia zmogu ne tik i psichologine, bet ir fiziologine priklausomybe. Nors ir dabar sunku pripazinti, bet neabejoju, kad kiekvienas pokeristas po keliu metu grindinimo noredamas mesti pokeri susidurs su priklausomybes problemomis ir atsiveriancia tustuma bei adrenalino trukumu. Taip pat su integracijos i visuomene problemomis ir t.t. (turiu galvoj darba) Bet sitos temos daug kartu gvildentos, todel nera prasmes cia ju pletoti

Tai jei man norėsis žaist, turėsiu motyvacijos ir t.t., tai ko man ribot save ir nežaisti?

Sandallai, nu jei tu savęs nerealizuoji žaisdamas pokerį, tai tikrai jis ne tau ir patariu jį mest, aš pvz dar ir kaip realizuoju.. Išvis man dbr pokeris atrodo kaip idealiausias darbas. :-)

Tikiuosi, jog pavyks siuo zaidimu pragyvent likusias savo dieneles. Zinoma sunkumu bus daug, bet kaipnors. O del klijuojamu "etikeciu", neidomu man ka apie mane galvoja visuomene ir koki as ten uzimsiu statusa. Katinams nerupi peliu nuomones.

Mano situacija panasiausia i SanDallas'o, pokeris - pinigu saltinis, galintis suteikti lengva ir netgi siek tiek prabangu gyvenima net ir studiju metu. Taciau baigus mokslus neabejotinai rinksiuos profesines karjeros kelia ir atsisakysiu pokerio del keliu priezasciu - del geresnes finansines situacijos pasisekus karjerai, del idomesnio socialinio gyvenimo, sioks toks minusas ir visuomenes poziuris i pokeri, dar vienas dalykas - pokerio zaidimo lygis auga ir islosti, bendru atveju, tampa vis sunkiau, bet cia jau kita tema, na ir siaip net mintis visa gyvenima prazaisti pokeri bent jau man skamba gana baisiai ir netgi siek tiek apgailetinai Tai vat tokie mano pamastymai.

O TonyG, Phil Ivey irgi apgailėtini atrodo? :-)

Aj ka as zinau. 2-3 metai ir greiciausiai quit. Nes gal biski jau pabos? Noresis ka kitko nuveikti. Visgi, 9-5 dirbancio saves gyvenime neisvaizduoju. Koki versla ar darbas nepelno siekiancioj organizicijoje ganetinai easy.

Neatrodo apgailetinai. Tony G reikia pagirti uz aukojamus pinigus. Gerai jei gyvenimas neapsiriboja vien pokeriu, bet visgi daugumai pokeristu nebelieka kitu interesu ir cia velgi susije su priklausomybemis Aisku, kol pinigu nepralosineji ta priklausomybe nera tokia baisi, bet labai idomu butu paziureti i full time grinderiu gyvenima viena diena staiga pradingus pokeriui... Manau daug savizudybiu butu... Pritariu Jackingo nuomonei, kad prazaistas gyvenimas yra apgailetinas. peace

o pradirbtas gyvenimas?

Na, as nenoriu nieko irodineti Kiekvienas turim savo pasaulio suvokima, savo tikslu, savu moraliniu normu ir t.t. As uz pokeri kaip hobi arba prieda prie pagrindines veiklos. Tai tiek.

O kokia veikla tenkintu jus gi dazniausiai jei sieksi karjieros uzdirbinesi pinigus tam kas suteike darbo vieta ir galimybe kilt karjieros laiptais taip iseina kad kuo daugiau uzdirbsi kitam tuo auksciau pakilsi pareigose. Geriau sukrurti kuo daugiau aktyvu gyvenime ir gauti is ju pajamas savo jegom nei kazkokia karjiera kazkokioj imoneje kurioje esi naudingas vien del to kad is taves nauda darbdaviui n kartu didesne nei tavo darbo uzmokestis, ir siaip esi naudingas kazkokioje karjieros stotelje kol is taves yra nauda o jei nebera tenka ieskotis kito darbo

LeBroniau, smalsu labai, nuo ko savo pokerio kajerą pradėjai? pačioj pradžioj žaidei freerolus? prasivedei 10(0)[0]$ ir užsikėlei bankrolą? gavai steiką? klausiu dėl to, kad dar esi labai jaunas, o jau tokiuose limituose žaidi. respect..;}

Pritariu Jackingo nuomonei, kad prazaistas gyvenimas yra apgailetinas. peace

O pradirbtas valytoja? Macdonalde? Taksi vairuotoju? Ir t.t.t. Kuo tai geriau? Pasakyk bent vieną pliusą...

Man tai pokeris geriausias darbas, nes:

1. Niekur nereik eit, galiu lošt namie.

2. Laisvalaikį pasirenku kada noriu visiškai.

3. Nėr noro - nedirbt galiu ir porą mėn (paskutinę vasarą lošiau labai mažai ir tik dėl to, kad labai pasiilgdavau žaidimo).

4. Finansinis aspektas.

5. Kelionės.

6. Bendrauju su intelektualiais ir įdomiais žmonėmis.

7. Pokeris yra super įdomus man žaidimas, kuriame tobulėjime beveik nėra ribų..

Nu vienu žodžiu, idealus man darbas atrodo. :-) Bet tikiu, kad kažkada atsibos, tada ir spręsiu ką daryti...

Neronoop: nu čia atskira tema, bet galiu neišsiplečiant per daug atsakyti ir čia. Pradėjau lošti nuo freerollų, tada kai pradėjau, tai jie lb geri buvo, po 1000$ ir t.t. Tai išsilošiau gal kokius 50$ ir pradėjau HU sng lošti. Juos lošiau kokius 1.5 metų, didelių aukštumų ten nepasiekiau, bet pliusindavau normaliai lošdamas 10-50 eur stacksuose. O prieš ~2 metus pradėjau lošt cashą nuo NL50. Nu pradžioj pliusinau kaip ir neblogai, įsigijau HM, pusę metų lošdamas pakilau iki NL100 (mixinau stakes), bet vasarą užėjo didelis downswing, pralošiau visą pliusą, neskaitant rakeback ir mėnesį ar pusantro buvau DONus pradėjęs lošt. Poto atsigavau biški psichologiškai, perskaičiau poker mindset, pradėjau analizuot savo statsus, lošt NL100 tik ir kilt limitais. Nu ir per nepilnus pusantrų metų užkilau iki kur esu dbr.

šiaip pakankamai greit kai pagalvoji, bet koks Isilduras užkilo dar greičiau iki pačių aukščiausių limitų ir kapojas vien su regais..

Sandalas - labai taikliai. O čia tokia tema, kurioje susidurs (stipriai) pliusuojančiu lošėjų nuomonės, kurie sako pragyvenimas iš pokerio - gėris, o pralošinėjantys sakys, kad blogis ir reikia ieškotis kažko kito.

Sandallai, nu jei tu savęs nerealizuoji žaisdamas pokerį, tai tikrai jis ne tau ir patariu jį mest, aš pvz dar ir kaip realizuoju.. Išvis man dbr pokeris atrodo kaip idealiausias darbas. :-)

įdomu, kaip tu save realizuoji ?

Savirealizacija man - pasiekti savo užsibrėžtus, aukštus tikslus. O kas konkrečiai yra ta savirealizacija, tai jau priklauso nuo to, kokia sritis - prefesine, mokslu etc. Kai man pavyksta pagal savo išsikeltus tikslus kažkurioje reikšmingoje srityje save realizuoti - labai patobulėju kaip asmenybė.

Save realizavus pokeryje, mano nuomone, labai padidėja piniginė, bet asmenybė nepraturtėja. Todėl aš manau, kad pokeris - tai gyvenimo stabdis. Bet yra toks niunsas, kad tas gyvenimo stabdis gali teikti finansinę naudą ir tada jau reikia pasverti, ar ta finansinė naudą yra ant tiek didelė, kad rinktis variantą būti stabdomam ir tai yra individualu. Jei finansiškai galima stovėti ne pokeryje, taip kaip pokeryje, tai no brainer sprendimas yra ne pokeriis.

šiandien šnekėjausi su pažįstamu, kur per praeitus metus profitą iš pokerio turėjo apie 100k$ (12PTBB winrate hu per superdidelį sample). Jo pasakyta frazė: permasčiau, ką veiksiu per ateinančius 5 metus ir žinau ką veiksių ir ko pasieksiu, o pokeriui tuose metuose vietos bus apie 1%.

žmogus pasvėrė, kur gali pasiekti daugiau ir pasirinko. Jis tą 100k gali ne pokeryje daryt, todėl jis pasirinko protingai. Net jei ir galėtų mažiau uždirbt, tai pvz 10% didesnis pokerio pelnas tikrai neatsveria žalos, kurią jis sukelia. Mano tokia nuomonė, kurios niekam neperšu