"Kad ir ką besakytume apie žmonių giminės tėvynę, neabejotina viena: žmogus, kaip kūniška būtybė, yra kilęs iš žemės. Skirtingo kraujo ir rasės žmonės, panašiai kaip augalai ir žvėrys, kilę iš skirtingų žemės sričių. žmonės nėra debesys, plaukiantys viršum žemės ir išlyjantys bet kur.
Kiekvienos srities, kiekvieno krašto žemės jėgos savitai pulsuoja. Antraip jie nesiskirtų savo pavidalu, augmenija ir gyvunija. Tos jėgos savaime turi veikti žmogų, juo stipriau, kuo daugiua jo giminės kartų yra susijusios su tėvynės žeme.
Tėvynę turintys žmonės užtat gyvenimo dvasinį turinį, visą gamtos gyvybę ir būtį patiria giliau ir esmingiau nei keliautojai ir atsikėlėliai. Dar daugiau, jie jaučiasi suaugę su pirmine kosmoso Priežastimi. Jie yra tikintys.
Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės - tarsi lengvai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokt ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima.
Tėvynė neatskiriama nuo žmogaus esmės, ji yra duotybė, kurioje žmogus gali suvokti savo būties prasmę ir siekti sąmoningumo. Todėl tėvynė yra užduotis ir pareiga.
šis vidinis ryšys atsiskleidžia ilgesiu, kurį žmogus patiria svetimoje šalyje. Būna tokios dvasinės sandaros žmonių, kurie gyvenimo keliu turi eiti be tėvynės, be jos žemės ir jos dvasios, kurie nepatiria tėvynės ilgesio, nesiedami su ja gyvenimo prasmės. Tai betėvyniai, vargiai nutuokiantys savo gyvenimo prasmę ir tikriausiai niekad nesuvoksiantys savo pačių būties esmės. Tėvynė jiems ten, kur jie gali kaupti turtą ir įgyvendinti savo siekimą valdyti bei priversti. "
Vydūnas
Daugiau diskusijų ir informacijos šia tema galite rasti paieškoje https://www.pokeriokarta.com/search/ arba užduokite klausimą šioje temoje