Manau cia viskas yra psichogija - jei turi laimetojo charakteri, pokeryje niekad neminusuosi(long runne aisku). As pats pradejau nuo freerollu(taigi nieko nepralaiminejau), kada sukaupiau juose sioki toki(tuo metu atrode visai neitiketina!) kapitala pradejau zaisti zemiausio lygio cash game. Gaves ten per ausi(zinoma nesusigaudziau, ka ir kaip ten reikia daryti) tiesiog psichologiskai negalejau susitaikyt su mintim, kad pralaimineju ir ejau i micro stakes s&g. Ten laimejes siek tiek, vel meginau cash game ir tasyk jau pavyko ir sitaip vis pazaidziant kazkiek tam limite, papliusuojant neblogai vis atsirasdavo noras auksciau ir auksciau lipti, bet vos gavus rimciau leisdavausi zemyn isgydyti ta suzeista nugaletojo charakteri Na dziaugiuosi, kad per visa ta kilima limitais neteko kazkur per ilgai ar per zemai uzstrigti(nepaisant to, kad siuo metu jau senokai nepavyksta dar vieno laiptelio zengti). Taip, kad tikrai keista, kad metus laiko zaidi NL10 ir tik po metu minusavimo susimastei, kad kazkas negerai, nes bent as asmeniskai po keliu minusiniu dienu naujame limite tarkim, labai rimtai susimastydavau ir dazniausiai leisdavausi zemyn/skaitydavau 2+2/daug mastydavau apie pati zaidima. Taip, kad susimastyk - galbut pokeris tau tik laiko svaistymas ir geriau veikti kazka naudingesnio, nes jei as nebuciau per tuos pora menesiu nuo pirma karta atejusio suvokimo, kodel flush laimejo pries mano str8, islipes is micro stakes, tai jau seniai pokeris nebutu mano gyvenimo dalis ir galbut buciau rades ne ka maziau idomu ir naudinga uzsiemima gyvenime, kuriame galiu daug pasiekti