gyvenu iš pokerio daugiau kaip trys metai, gyvenu ten kur visad norėjau gyvent, turiu materiją kurią norėjau turėt ir visa tai tik pokerio dėka [: Per tuos tris metus teko patirt daug nuopuolių ir kilimų, požiūrio ir strategijų kitimų, didelio liūdesio ir didelio džiaugsmo akimirkų [: per tuos metus išryškėjo vienas didelis faktas - negalima turnyrinių pajamų traktuoti kaip pragyvenimo šaltinio - turnyrai gali būti tik priedas prie kažko , o tas kažkas gali būti (dažniausiai pasirinktinai vienas): cash game, SnG, ar HU . Juodiesiems debesims uždengus turnyrų karjeros pievas pradėjau koncentruotis į omaha cash game , ir esu labai patenkintas pasikeitimais ir cash game'ų teikiama laisve lyginant su turnyrų grafikais ir tąsomis. Turnyrus pastaruoju metu sužaidžiu tik pramogai.
visiems norintiems rimtesnių pasiekimų pokeryje patarčiau pasirinkt būtent kažkurią vieną sritį ir joje tobulintis nesiblaškant ir neiškant vienadienių rezultatų, - ar tai būtų SNG+turnyrai, ar HU, ar Omaha cash, ar holdem cash, ar dar kažkas. Kiekvienos srities tobulinimui būtina susikurti kažkokią sau priimtiną ir profesionalų patariamą sistemą ir jos laikytis.
na o kalbant apie pokerio, kaip profesijos pliusus bei minusus, tai asmeninė mano nuomonė būtų tokia:
pliusai: malonumas žaidžiant mėgiamą žaidimą, puikios karjeros galimybės, darbo laiko pasirinkimas savo nuožiūra, neribotų atostogų pasirinkimas, nepavaldus jokiai organizacijai, nėra vadovo ar viršininko, geras atlyginimas pagal konkrečiai įdėtą triūsą (mokslas, žinios, handų kiekis), galimybė dirbti bet kurioje pasaulio vietoje turint nenutrūkstamą interneto liniją.
minusai: susidaranti tam tikra socialinė atskirtis dėl ilgo buvimo namuose, dėl minimalaus bendravimo su nepažįstamais , ar pažįstamais žmonėmis, nes tiesiog to ši "profesija" beveik nereikalauja , dėl neigiamo visuomėnės požiūrio ir tapatinimo su (prasi)lošiančiais. Iškreiptas suvokimas apie pinigus [: Paūmėjusi tinginystė, Oficialaus "dirbančiojo" statuso neturėjimas Lietuvos valstybėje, kas reiškia jog nekaupi nei pensijos nei sveikatos draudimą turi, nors mokesčių valdžia ir reikalauja.
šiaip ar taip atrasti ir pasirinkti šią profesiją kiekvienam linkėčiau kuo vėliau, - kai susiformavusios gyvenimo vertybės, pažiūros, baigtas aukštasis (arba kitoks siekiamas) mokslas, perskaitya daug prasmingų knygų, įgauta bent šiokia tokia "juodesnio" darbo praktika, atsiradę bendruomėniniai ryšiai su vienokiom ar kitokiom žmonių grupėm , nes intensyvus pokeriavimo procesas visiems minėtiems dalykams patirti ir rastis dažniausiai trukdys, o atsiradę lengvi ir pakankamai dideli pinigai perdėm jauno žmogaus gyvenime nieko gero nežada.
patarimas begalinę prasmę pokeryje įžvelgiantiems paaugliams - atidėkite pokerį į šalį, - jis niekur nebus dingęs kai grįšite prie jo po kelerių metų , kitaip pokeryje galite dingti jūs.
ačiū už dėmesį [: