Matytų filmų vertinimai, įžvalgos

Monty Python and the Holy Grail - puiki britų komedija, pasišaipanti iš legendų apie karalių Artūrą.

Filmo siužetas suskaidytas į epizodus, kuriuos sieja šventojo Gralio užduotis ir Terry Gilliamo animaciniai intarpai.

Filmo pradžioje karalius Artūras (Graham Chapman) renka riterius savo Apvaliajam Stalui. Po kelių nesėkmių galiausiai prie jo prisijungia seras Bedeveras Išmintingasis (Terry Jones), seras Lanselotas Narsusis (John Cleese), seras Galahadas Tyrasis (Michael Palin), seras Robinas Ne Toks Narsus Kaip Seras Lanselotas (Eric Idle) ir seras Kuris šiame Filme Nepasirodo.

Riteriams Dievas duoda užduotį surasti šventąjį Gralį. Beieškodami riteriai susiduria su įvairiais pavojais: Juodligės pilies merginomis, Riteriais, kurie sako Ni, triušiu žudiku ir kt. Filme gausu kitų epizodinių veikėjų: valstiečiai anarchosindikalistai, vienuoliai, giedantys lotyniškai, ragana, Pelkės pilies karalius ir jo sūnus, burtininkas, Mirties Tilto sargas, prancūzai. Periodiškai pasirodo elementų, susijusių su kregždėmis.

IMDB 8.5

Mano vertinimas 8.0

Monty Python Brian's Life - antrasis šešeto kurtas filmas, kuris sukėlė tikrą audrą: nusitaikyta į Naująjį Testamentą. šutvė nesišaipė iš paties Jėzaus ar jo mokymų – filmo satyros strėlės skrido link veidmainių ir lengvatikių, kuriems žūtbūt reikia Mesijaus, tokio, kaip su Jėzumi supainiotas herojus Brajanas, kuris visiškai nenorėjo būti garbinamas. Patys „pitonai“ yra pavadinę filmą „ereziniu“, pusiau juokais, sakydami, kad jis puola Bažnyčią, tačiau John Cleese su tuo nesutiko: „Jis nepuola bažnyčios. Jis apie žmones, kurie negali sutarti“. Vienas žymiausių filmo akcentų – pabaigoje nukryžiuotųjų atliekama daina „Always Look on the Bright Side of Life“ („Visada žvelk į šviesiąją gyvenimo pusę“).

IMDB 8.2

Mano vertinimas 9.0

Singin' in the Rain (1952)

Puikus pavyzdys kaip Oskarai gali apsirikti. "Dainuojantys Lietuje" išėjo 1952 metais, uždirbo palyginus mažai pinigų ir Oskaruose pelnė tik dvi nominacijas, kurių ir taip nelaimėjo. Na, o vienais metais ankščiau (1951) išėjęs kitas Gene Kelly miuziklas "Amerikietis Paryžiuje" susižėrė 6 Oskarus, kartu ir už "Geriausią Filmą". Taigi kodėl praėjus tiek laiko "Amerikietis Paryžiuje" liko beveik pamirštas, o "Dainuojantys Lietuje" vis dar gyvuoja, ir pagal Amerikos Kino Institucija yra įrašytas kaip dešimtas geriausias visų laikų filmas? Kartu prie tokių klasikų kaip "Pilietis Keinas", "Kasablanka", "Krikštatėvis", "Vėjo Nublokšti" ir "šindlerio Sąrašas". Gal dėl to ir buvo kaltas "An American in Paris"? Tikriausiai Akademija nenorėjo antrus metus iš eilės atiduoti pusę savo Oskarų miuziklui. Bet nesigilinam ir judam prie siužeto.

čia jau matom, kad jis išsiskiria iš kitų Gene Kelly miuziklų ir yra daug svarbesnis ir įdomesnis kino mėgėjams. Pats veiksmas yra nukeltas į 1927-uosius metus. Hmm... 1927.. A taip! Tai juk istorinis laikas Holivude, kai filmai pagaliau išmoko kalbėti.

Pagrindinis veikėjas Donas Lokvudas (Gene Kelly), yra nebyliojo kino žvaigždė. Kol jis besifilmuoja naujame filme "The Dueling Cavalier" su savo ekrano partnerę Lina Lamont (Jean Hagen), kino studija sužino apie "Džiazo Dainininko" premjerą ir nutraukia visus darbus, kadangi naujas ir madingas "kalbantis" filmas sukelia neišpasakytai teigiamus atsiliepimus (ironiška, kad trečiame dešimtmetyje, dauguma studijų mane, kad garsiniai filmai yra tiesiog “mada“ kuri greitai praeis).

Jei kas nežino apie "The Jazz Singer" (1927), tai yra pirmasis garsinis filmas (bent jau taip vadinamas, nors ištikrųjų jis buvo nebylus, bet turėjo pora garsinių dainavimo scenų) kuriame suvaidino Brodvėjaus įžymybė Al Jolson, gimęs Lietuvoje.

Taigi vienintelis šansas studijai užbaigti filmą, yra paversti jį miuziklu. Bet yra viena problema, Donas sunkai pakenčia Liną, o jos šiurkštus balsas netinka garsiniam filmui. šioks toks pasišaipymas iš tikrų nebyliojo kino aktorių, kuriems, dėl balso, žlugo karjera. Geriausias to pavyzdys, nebyliojo kino žvaigždė - John Gilbert, net akivaizdžiai yra pašiepiami jo garsinių filmų tekstai (I love you, I love you, I love you. *Salė kvatoja*).

Dono draugas Kosmo Braunas (Donald O'Connor) pasiūlo, kad Liną turėtų dubliuoti nuostabų balsą turinti Keti Salden (Debbie Reynolds). Aiškų Donas įsimyli Keti, ir nori nutraukti visus profesinius santykius su Lina. Visi šie veikėjai gyvi ir spalvingi, bet labiausiai išsiskiria Donald O'Connor'io veikėjas, kuris elgiasi kaip gyvas animacinis personažas, besitrankantis į sienas ir skaldantis gana lėkštus juokelius kaip:

Don Lockwood: Cosmo, call me a cab.

Cosmo Brown: OK, you're a cab...

Taigi "Singin' in the Rain" turi šiek tiek daugiau fizinės komedijos ir humoro, nei kiti miuziklai. Dėl šio filmo turiu tik du neigiamus atsiliepimus. Visu pirmą Donald O'Connor'iui tikrai reikėjo duoti daugiau laiko ekrane, nors jis prisijungia prie kitų muzikinių numerių, pats Kosmo filme, turi tik vieną solo, tai - "Make Em' Laugh". Na ir atsidavimas dainai, aišku po tokio pasirodymo Donald O'Connor praleido savaitę ligoninei, dėl išsekimo.

Visų antrą, kas man nepatiko, tai finalinis "The Broadway Melody" numeris, kuris trunka daugiau nei 15 minučių. Kad ir kaip žiūrėčiau, aš tiesiog nesupratau, kaip šis numeris turėjo būti surištas su jų kuriamu filmu - "The Dueling Cavalier".

Kalbant apie pačias dainas, dauguma jų buvo paimtos iš trečio dešimtmečio (kaip "Fit as a Fiddle", "You Were Meant for Me", "Good Mornin'", "Singin' in the Rain") ir perdarytos 6 dešimtmečio stiliumi. įkvėpė į dainas gyvybės kaip reikiant, nes teko klausytis 1929 m. "Singin' in the Rain" versijos, tai išties skambėjo nekaip. Lyg bemirštantis žmogus dainuotų, o ir šokių nebuvo, tik šlapo kartoninėje scenoje.

"Dainuojantys Lietuje" tiesiog spinduliuoja gyvenimu ir džiaugsmu. Tikrai nėra lengva pagauti tą filmo magiją. žinoma, kaip ir dauguma miuziklų jis buvo apie meilę, bet šis taip pat yra apie istorinį laiką Holivude. Sąmoningai pajuokiamas sunkus perėjimas nuo nebyliojo prie garsinio kino. Vien dėl to jis turį istorinę vertę. Adolph Green ir Betty Comden parašytas scenarijus plėtojamas lengvai ir nevaržomai, kaip ir pats plakatas skelbia: What a Glorious Feeling! Jei nejaučiate džiaugsmo žiūrėdami šį filmą, rekomenduoju jums pasitikrinti pulsą. Drąsiai pasakysiu, kad tai geriausias visų laikų miuziklas! Su juo gali lygintis tik "West Side Story" (1961), kuris kai kuriuose vietose pralenkia "Singin' in the Rain", bet jam pritrūksta geresnio siužeto ir daugiau įsimenamų dainų.

Ir pabaigai, viena garsiausių scenų kino istorijoje, tai pats šokis lietuje. Originaliai, toje žymioje scenoje ketino šokti visi trys pagrindiniai veikėjai, panašiai kaip filmo pradžioje matyti vaizdai, ar ant DVD viršelių pavaizduotoje nuotraukoje. Bet galiausiai buvo pakeista idėja ir lietuje atsidūrė the one and only - Gene Kelly. Kuris nuo euforijos tiesiog šokinėja vidury tuščios gatvės, lipinėja ant žibintų stulpų ir laimingas taškosi po balas.

(paimta iš JellyFish blogo( http://www.games.lt/g/blogai.irasas/162440.1625 ).

Geresnės apžvalgos neparašysi asmeniškai šį filmą dėčiau i visų laikų TOP10. Būtina peržiūrėti. Vienintelis minusas iš mano pusės - veikėjai per daug laimingi, šypsenos per plačios na bet gal tai kai kam ir pliusas.

IMDB 8,4

Mano vertinimas 9.5

kas čia per įprotis copy/paste teksto paklodes daryt?

jei negebate išreikšti ką viename ar kitame filme matėte ir radote patys, tai būkit mieli ir nevarginkit skaitytojų iš interneto ištrauktomis filmo recenzijomis.

Recenzijas žmonės susiras patys jei jūs savo įspūdžiais iš peržiūrėto filmo juos bent kiek sudominsite.

palinkėsiu autentiškų minčių ir gerų filmų.

atėjo laikas Fellinio peržiūrai. Kibom šiandien į:

8½

8½ rež. Federico Fellini, Italija/Prancūzija (1963)

labai smarki filmo pradžia. Keistas, nuotaikingas ir įdomus filmas.

Pagrindinis aktorius (Marcello Mastroianni) vaidina žymų režisierių, apie kurį visą filmą sukasi būrys personalo, prodiuserių, aktorių ir krūva įvairiausiais ryšiais su režisieriumi susietų moterų - tiek iš dabarties tiek iš praeities. Praeitis sapnų ir svajonių pagalba pinasi su dabartim, realybė su vaizduote ir siurrealizmu. Visa ta painiava kaip tik ir atspindi vidinę režisieriaus minčių raizgalynę. Vaizdžiai tariant visas filmas it cirko karuselė - tai atnešanti keistas, spalvingas, linksmas ir triukšmingas scenas, naujus veikėjus, dialogus, tai viską staigiai išnešanti...

Gražiai nufilmuotos, įdomios, neretai juokingos scenos.

vertinam:

8/10

Ink (2009)

http://i82.servimg.com/u/f82/12/82/64/77/ink_2010.jpg

Filmo siužetą būtų sunku papasakoti neatskleidžiant svarbių detalių, geriau pažiūrėti

. Senai nemačiau tokio gero filmo, gera istorija, puikus garso takelis, vaidyba irgi patiko.

WOW. Tikrai puikus filmas su daugybe gilių minčių. Dar TOKIO būtent meno kūrinio neteko regėti. ( ir ką aš sau galvojau praėjus pusei filmo norėdamas jį išjungti )

prisiliečiam prie dar vieno Italijos kino grando kūrybos:

"Blowup"/„Padidinta nuotrauka“

Blowup , rež. Michelangelo Antonioni, 1966

filmas, lengvai žiūrimas bet sunkiai suprantamas, kupinas simbolių ir misterijų.

kas iliuzija kas realybė? ar tai ką matai yra tikra? jei visi mato o tu nematai , kaip yra iš tikro?

pagrindinis filmo herojus - žinomas jaunas fotografas, apie kurį sukasi mados, moterys, komanda, ir ta visa aplinka jį erzina. Turtingas, išpaikęs, arogantiškas herojus, kuris nelabai kuo rūpinasi, nelabai ką vertina, ir kai vieną dieną netyčia atsiranda tai kuo jis baisiausiai susirūpina, niekas į jo pareiškimus nekreipia dėmesio...

siužetas paremtas kriminaline istorija, į kurią atsitiktinai įtraukiamas jaunasis fotografas. Tačiau tariamas nusikaltimas, kurio pėdsakus fotografui pavyko atsitiktinai užfiksuoti, autoriui tėra tik siužetą palaikanti priemonė. Visiška vienatvė kartu su siaubą keliančia dvasinė tuštuma tampa svarbiausiu „Padidintos nuotraukos“ leitmotyvu, kuris transformuojamas į absoliučiai siurrealistinį kontekstą...

rašoma, jog šis filmas padarė labai didelę įtaką visai kinematografijai.

vertainis:

8/10

Un prophete (2009), dar vienas prancūzų įrodymas, jog jie-kinematografijos pasaulio 'sunkiasvoriai'. Labai tikroviškas kurinys, kuris pustrečiai valandai prikauste prie monitoriaus. Rekomenduoju peržiurėti visiems mėgstantiems 'realųjį' kiną, kuriame be pagražinimų rodomas gyvenimas nelaisveje. Gavęs šešis metus kalėti, filmo herojus tarp senbuvių atrodo pats 'žaliausias' ir pažeidžiamiausias.Jam devyniolika, jaunuolis nemoka nei skaityt, nei rašyt..artimųjų neturi. Filme labai pabrėžiamas aplinkos atšiaurumas, gyvenimas, kuriame turi kovoti, kad išgyventum. Fone dvi grupuotės, tai korsikiečiai ir musulmonai. Norėdamas išgyventi Malikas sutinka įvykdyti korsikiečių autoriteto misiją..ir istorija prasideda. Realistiški vaizdai, tikroviškas kraujas, žmogiški išgyvenimai ir asmenybės raida, štai ką čia rasite. Filmas moko, jog silpnas neišgyvena, nori būti-būk tikras. Peržiurėjau ir supratau, kad tai vienas tų filmuų, kuriuos butinai reikes pamatyti dar kartą. Rekomenduoju mėgstantiems kriminalinį žanrą, torrentuose yra su rusišku vertimu-

http://www.torrent.lt/v2/t111351-Filmai-RUS-Un-prophete-2009-DVDRip

IMDB 8.2/10

mano 9/10 už tikroviškumą

netyčia šįvakar ekranan įpuolė:

"The Last Emperor"

The Last Emperor, rež. Bernardo Bertolucci , 1987

tikėjaus neprastą filmą išvyst, reitingai visgi neblogi jojo, ale nesigavo :}

supopsinta, praigstanti istorija apie paskutinį kinijos imperatorių, perspaustos , sunkiai įtikinančios scenos, painiava ir bandymas aprėbt viską - asmeninę herojaus dramą, tūkstantmetes rūmų tradicijas ir papročius, okupacijas ir tardymus kalėjime, revoliucijas, neaišku kodėl atsiradusius veikėjus, subtilumą ir masines scenas, iš to bandymo gaunasi palaida bala.

Iš bėdos laiką stumt galima, bet sveikiau pasieškot kažko kokybiškesnio.

vertiname:

5/10.

Nutariau pasižvalgyti po kino elito (linkomanijos) režisierių darbus.

Alejandro Jodorowsky "The Holy Mountain"

Traileris pasirodė labai idomus vaizdų kratinys. O filmas uzbūrė nuo pirmos iki paskutinės filmo minutės. Kiekvienam turbūt filmas sukels vis kitokias emocijas. Kai kur filmas šlykštus, kai kur gražus, kai kur mistinis pilnas keistų minčių išraiškų.

Man geras filmas tai - toks, kūrį aš žiūrėčiau ne vieną kartą.

Filmas tiesiog: kitoks.

Kam patinka senovinės Monty Python kalibro komedijos, rekomenduoju Fantozzi serijas, siužetas - korporatyviniai darbo sąntykiai su itališku koloritu, religiniai skečai kaip pas Monty Python. Internete mačiau tik rusišką įgarsinimą. Pirmosios dalys:

Il Secondo Tragico Fantozzi

Fantozzi

Nutariau pasižvalgyti po kino elito (linkomanijos) režisierių darbus.

Alejandro Jodorowsky "The Holy Mountain"

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/3/39/Holy_Mountain.gif

Traileris pasirodė labai idomus vaizdų kratinys. O filmas uzbūrė nuo pirmos iki paskutinės filmo minutės. Kiekvienam turbūt filmas sukels vis kitokias emocijas. Kai kur filmas šlykštus, kai kur gražus, kai kur mistinis pilnas keistų minčių išraiškų.

Man geras filmas tai - toks, kūrį aš žiūrėčiau ne vieną kartą.

Filmas tiesiog: kitoks.

hm, man šis filmas taip emociškai ir vizualiai įstrigo ( ne patiko, o būtent įstrigo), kad kokį mėnesį ar daugiau nesinorėjo jokių kitų filmų po to žiūrėti. Bet jo, kitokių filmų mėgėjams pamatyti reikia.

Kam patinka senovinės Monty Python kalibro komedijos, rekomenduoju Fantozzi serijas, siužetas - korporatyviniai darbo sąntykiai su itališku koloritu, religiniai skečai kaip pas Monty Python.

Oi, geruliai šitie, prisimenu iš vaikystės! Rekomenduotini visiems

[small]šianakt pasisekė sužiūrėt labai vykusį filmą[/small]

"Древо желания"/ Natvris khe rež. Tengiz Abuladze (1976)

labai gyvas filmas, kupinas gražių gamtos vaizdų, vaizdingų kaimo kasdienybės scenų (90% filmo veiksmo sukasi po atviru dangum), spalvingi charakteriai ir įspūdingi vaikų portretai.

daug "trenktų" veikėjų, kurie vietomis net balsu privertė susijuokt. Be abejo ir susimąstyt, ypač į folmo galą, - kas labiau trenktas - kaimo keistuoliai, ar "teisingoji" kaimo bendruomėnė..

filmas apie meilę ir kančią, apie tradicijų žiaurumą ir moters beteisiškumą patriarchalinėje visuomėnėje...

vertybė:

9.5/10

p.s. žiūrėjau ir aš neseniai Alejandro Jodorowsky "The Holy Mountain", ale taip ir neapsisprendžiau kaip jį vertint, jis tikrai palieka įspūdį, tikrai baisiai kreivas, gražus bjaurus ir iškrypęs tuo pat metu, pilnas daugialypio ir nesuvokto simbolizmo... Pamatyt žinoma verta, viena tam, kad pamatytum, koks dar gali būt kinas

sveiki,

kadangi forumas atrodo neturi naujoku skilties, tai rasau savo pirma posta cia

trumpai apie mane - pokeri su ivairiom pertraukom zaidziu jau apie 5 metus, aktyviau zaisti pradejau netycia sudalyvaves Tamsiojo 'invitational' turnyre (atrodo po jo grizimo is WSOP). Kartu siame turnyre laimejau didziausia savo pokerio priza - bubble boy vieta ir 100$ WSOP zetona-laiminga talismana is Tamsiojo

Labiau megstu pokeri gyvai, online zaidziu freeroluose ir mazu buy-inu SnG. Neskaitau teorijos knygu ir neziuriu pokerio video, kadangi pokeri naudoju tik savo intuicijos ir drausmes lavinimui (nenoriu hobio paversti darbu - bet apie WSOP vis dar pasvajoju .

gavos tokia beveik anoniminiu pokeristu susirinkimo izangine kalba

o pokeriokarta.com idomu tuo, kad visada buvo idomu priklausyti kazkam (siuo atveju pokerio bendruomenei Lietuvoje).

Apie filma - suziurejau (per prievarta) High Roller: The Stu Ungar Story.

Tikejausi, kad bus geras ir idomus biografinis filmas su didele doze pokerio, bet filmas gavosi nei sioks nei anoks - silpnos vaidybos monologas apie narkotikus ir nenusisekusi asmenini gyvenima visiskai neparodant kame slypejo Stu genijus ir sekme prie pokerio stalo.

ne kokia pirmoji pažintis su Takeshi Kitano:

Zatôichi

Zatoichi, rež. Takeshi Kitano, 2003

taip jau nutiko, kad iš dešimties kompe esančių Takeshi Kitano filmų peržiūrai pasirinkau būtent šitą, t.y. pasirinkimą nulėmė lietuviškas vertimas

pradžia efektinga ir gražiai pafilmuota, šaunus garso takelis žemės kapotojų epizode . ale jau po tos efektingos pradžios šioks toks nerimas kyla, kad hiperbolizuotos kompiuterizuotos kraujo čiurkšlės nieko gero nežada , deja spėjimas pasiteisino - filmas kuo toliau tuo labiau panašėjo į japonišką Rambo III, aklas herojus išpjauna šimtus kovotojų net neįbrėžtas, niekas į jį nesikėsina nei kulkomis nei strėlėmis. Privaryta kovos scenų su kaupu, dar įvaryti penkiasm inutes besitęsiantys šokių epizodai, kurie nei gražūs nei įdomūs nei į temą.

Juokeliai primityvūs ir ištęsti. Veikėjai šabloniški, dirbtinai sukvailinti.

žodžiu

5/10