Istorijos labirintais

Kad ne Stankeras cia tikrai.. Va radau, Valdas Anelauskas http://www.patriotai.lt/straipsnis/valdas-anelauskas-komunizma-pradejo-zydai-ir-tai-ne-holokausto-neigimas-o-faktas

šiek tiek į temą:

("žydų katekizmas" buvo išleistas Tel Avive 1958 metais ir kitataučiai apie jį ilgą laiką nieko nežinojo)

1. žydai, padėkite vienas kitam kuo galite, net ir tuo atveju, jeigu vienas kito nekenčiate.

2. Mūsų jėga - vienybėje. Tai sėkmės garantas.

3. Vienybė - pagrindinis mūsų tikslas, o kartu ir priemonė visiems kitiems tikslams pasiekti.

4. Nėra amoralių dalykų, jeigu jie padeda mūsų tautos gerovei.

5. žydus kelkime į vadovaujančius postus, kas valdo, tas yra ir protingas, ir teisus.

6. į visus reiškinius žiūrėkite per mūsų interesų prizmę, būtinai atkreipkite dėmesį, kokią naudą tai atneš žydams.

7. Informuokite vienas kitą apie viską, ką sužinote. Informacija - pats švenčiausias reikalas. Pinigai, kadrai ir informacija - tai trys banginiai, ant kurių laikosi žydų gerovė.

8. Iškelkite menkas problemas į viešumą ir visuomeninę nuomonę formuokite taip, kad būtų ginami mūsų nacionaliniai interesai. Iš smulkmenos galima padaryti problemą, o iš problemos - smulkmeną.

9. Visose srityse stenkitės būti lyderiais.

10. Administracinį ir kūrybinį darbą turime dirbti mes. Tegul kiti dirba juodą darbą.

11. Jeigu jūs turite laisvą vietą į viršininko postą, imkite tik žydą, jeigu to padaryti negalite, naikinkite pareigybę.

12. Arba mūsų tvarka, arba visiška netvarka. Ten, kur norima apsieiti be mūsų, turi tvyroti chaosas.

13. Mes visada turime būti pasirengę eiti ten, kur mus priims, tikėdamiesi mūsų kapitalu atgaivinti savąją ekonomiką.

14. Pastovus šalių pakeitimas ieškant sau palankesnių sąlygų - mūsų strategijos dalis. Tai yra "Amžinojo žydo", nuolatinio keliautojo ir optimisto, veiklos esmė. Bet išeiti, jeigu to prireiks, mes turime ne vargšai ir ligoti, bet turtingi ir sveiki.

15. Pinigai - mūsų turtas.

16. Mes savo centrą keliame ten, kur prieš tai pervedame savo pinigus ir kapitalą.

17. Sustiprėję tose šalyse, kur apsigyvename, surinkę iš tų valstybių duoklę, laikas nuo laiko mes susirenkame į mūsų protėvių žemę, kad sustiprintumėme mūsų vienybę, mūsų tikėjimą ir dvasią.

18. Mes susirenkame dėl to, kad vėl išsiskirtumėme, ir taip vyksta jau nuo seniausių laikų.

O štai kelios citatos apie rusus:

19. Ne mūsų reikalas rūpintis rusais ir kitais netikėliais.

20. Tai, ką šiandien turi rusai, yra mūsų turtas, kuriuo mes jiems davėme tik laikinai naudotis.

21. Paimti iš rusų tai, ką mums skyrė Dievas, yra mūsų pareiga.

22. Rusai nemoka gyventi. Mes jiems keliame neįgyvendinamas užduotis, o jie bando jas spręsti.

23. Tegul jie pastoviai jaučia mūsų delną ant savo šono.

24. Kai rusai vieningi - jie stiprūs. Bet kai tik vienas iš jų pavadinamas žydų draugu, jis tampa bejėgiu, mums nereikalingu.

25. Pastoviai kontroliuokite kiekvieną įtakingų ir perspektyvių rusų žingsnį. Ten, kur du gabūs rusai, privalo būti bent vienas žydas.

26. Stenkitės, kad gabūs rusai vestų žydų moteris, ir tik tada jiems leiskite daryti karjerą. Tokių jau nebebijokite, nes jų vaikai vis vien bus mūsiškiai. Nesvarbu, kokio jaučio tai darbas. Veršiukas - vis tiek priklausys mums.

27. Vardan savo vaikų žydes vedę rusai praras tautiškumą ir bent jau nebus antisemitais.

28. Teisę į ramų gyvenimą ir privilegijas gaus tas, kas eis su mumis ir mums bus paklusnus.

šie teiginiai paimti iš Sovietų Sąjungoje gyvenusių žydų katekizmo, kuris buvo išleistas Izraelyje 1958 metais.

Nieko naujo Herkau tame straipsnyje. Nezinau kokia ten argumentacija radai sau patrauklia, taciau tokio tipo straipsniai yra suverti ant vieno labai panasaus kurpaliaus... Tipo auka (ar nukentejusysis) yra pati kalta. Pati prisiprase, kad su ja taip elgtusi... Panasiai kaip kad butu isprievartavimo byloje, mergina buvo pati kalta kad trumpu sijonu vilkejo, klubais siubavo ir taip prievartautojams krauja uzvirino, kad aniems neliko jokio pasirinkimo... Cia paralele tarp tos minties straipsnyje, kad zydai "ne be priezasties" buvo isnaikinti Lietuvoje. Beveik visi, kazkur apie ar virs 200k sumoje...

Kaip musu liaudies patarle sako: "noresi must suni- pagali visad rasi".

šiek tiek į temą:

("žydų katekizmas" buvo išleistas Tel Avive 1958 metais ir kitataučiai apie jį ilgą laiką nieko nežinojo)

1. žydai, padėkite vienas kitam kuo galite, net ir tuo atveju, jeigu vienas kito nekenčiate.

2. Mūsų jėga - vienybėje. Tai sėkmės garantas.

3. Vienybė - pagrindinis mūsų tikslas, o kartu ir priemonė visiems kitiems tikslams pasiekti.

4. Nėra amoralių dalykų, jeigu jie padeda mūsų tautos gerovei.

perskaitai ir antisemintu pasidarai

Kalbant apią tą "žydų katekizmą" - iš kur info traukta? Ta prasme, ar ji tikrai patikima? Nes gūgle galima rast daug ko. Pavyzdžiui galima lygiai taip pat surasti "eilutės iš Korano", kur pasakoja apie tai, kad netikėlius galima žudyt ar pan. Bėda ta, kad Korane nieko panašaus nėra. Kažkas sugalvojo, parašė, kažkas surado gūgle ir pridėjo "tikra ir patikima informacija", ir taip paplito, iš tikro nusikalstama (kurstanti nesantaiką) medžiaga. Tai (nebandžiau gilintis, kaip ten iš tikro yra), bet jei toks šaltinis nėra tikrai patikimas, aš labai suabejočiau tokios knygos, ar tokių ištraukų buvimu.

Dar vienas dalykas. Straipsnyje tiesos yra. Bet dėl " Lietuvoje žydai komunizmą labai palaikė. To lietuviai nesitikėjo. Lietuvoje žydai gyveno labai gerai, čia į žydus buvo žiūrima tikrai daug geriau negu Lenkijoje ar Rusijoje." prieštarauščiau.

žydai gyveno gerai, tas tiesa. Bet kad Lietuvoj žydai buvo mėgiami prieškary - tikrai ne. Mane dar nuo vaikystės maitindavo senelė pasakomis, kad žydai savo tarnams (lietuviams, aišku) įmaišydavo į tešlą stiklo šukių, kad tarnaitės minkydamos susipjaustytų rankas, ir šviežio kraujo būtų tešloje :DDD Ir daug daug įvairių kitų istorijų tekdavo išgirst. Dauguma nemėgdavo žydų tais laikais. Sunku pasakyt kodėl. Gal todėl, kad lietuviai tik iš po carinės Rusijos išsivadavę daugiausiai buvo juodadarbiai darbininkai, tuo tarpu žydai valdė beveik visas parduotuves. Ir jiems iš karto buvo prilipdyta ta automatinė paniekinanti etiketė (dar ir mūsų laikais gyva) "spekuliantas", reiškianti, kad žmogus "nedirba, o tik kitus apgaudinėja". T.y. tų laikų lietuviai iškreiptai suprato apie tai, kas yra verslas, ir kilo nuomonė, kad "žydai mus apgaudinėja, iš mūsų lobsta, kai mes skurstam".

čia tik mano paties niekuo nepagrįsta nuomonė Bet tikrai prieškaryje žydai nebuvo mėgiami. Prisiminkit galių gale Užgavėnes ir "žydukus", lietuvių liaudies dainas "lipo žydas kopėčiom" ir t.t. T.y. - niekada mes jų nemėgom. Todėl straipsnis truputėlį "pritrauktas" prie autoriaus minties, šiek tiek iškreipiant abstrakčius, nepatikrinamus faktus.

gali būt įdomu:

švedija paskelbs slaptus su SSRS žlugimu susijusius dokumentus

"Ketvirtadienį mes padarysime tai, ko iki šiol švedijoje tikrai niekas nebuvo padaręs: išslaptinsime svarbią dalį užsienio reikalų ministerijos archyvų", - antradienį oficialiame tinklaraštyje rašė C.Bildtas.

"Mes kalbame apie iš esmės visus mūsų iki šiol slaptais laikytus dokumentus iš Sovietų Sąjungos žlugimo ir Baltijos šalių išsilaisvinimo judėjimo iki 1991 metų", - pridūrė jis.

daug įdomių, neskaitytų citatų ir minčių istoriniams pamąstymams

V.Valiušaitis. Kodėl Lietuva nesipriešino 1940-aisiais?

[small]lauksim tęsinio. [/small]

tikrai įdomiai susiskaitė.

turim ir pilną vaizdą apie nešaunią Smetonos veiklą:

V.Valiušaitis. Kodėl Lietuva nesipriešino 1940-aisiais? (II)

V.Valiušaitis. Kodėl Lietuva nesipriešino 1940-aisiais? (III)

„Bėgti, tuoj bėgti!“

šitas galvojimas, galimas daiktas, yra atsakymas kodėl lemiamu istorijos momentu, kada buvo sprendžiamas valstybės gyvybės ar mirties klausimas, perversmo keliu valstybės vairą sugriebęs ir trylika su puse metų kieta ranka šalį valdęs vadas, staiga subliūško. Po paskutinio vyriausybės posėdžio 1940 m. birželio 15-osios rytą jis įstengė tik tiek: „Man sunegalavus, remdamasis Lietuvos Konstitucijos 71-uoju straipsniu, prašau Tamstą pavaduoti mane Respublikos Prezidento pareigose“. Tas prašymas buvo adresuotas ne kam kitam, o neįtikėtiną pasyvumą ir abejingumą valstybės likimui krizės dienomis demonstravusiam ministrui pirmininkui Antanui Merkiui.

Paskutinio posėdžio metu A. Smetona jau šaukėsi demokratijos: skaičiavo balsus ir rado, kad už pasipriešinimą pasisakančiųjų – mažuma. Jam nereikėjo demokratijos, kai pats rinkosi ministrus, skyrė generolus, nedelsdavo šalinti kiekvieną, kai tik pajusdavo, kad jo nuomonės paisoma per mažai. Pagal 1934 m. gruodžio 31 d. jo paties išleistą Kariuomenės vadovybės įstatymą Respublikos prezidentas, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, įsako pradėti karo veiksmus, „kai paskelbiamas Lietuvai karas arba kai priešingosios jėgos veržiasi į Lietuvos valstybės teritoriją“. Ir šia prasme istorikas Liudas Truska teisus: atsakomybės pabūgusiam prezidentui „nereikėjo nei Seimo, nei Ministrų Kabineto pritarimo. Todėl Smetonai nebuvo reikalingas ir birželio 15-osios posėdis; tereikėjo vykdyti pakartotinius Gynybos Tarybos nutarimus.“

Prezidentas to nedarė. Rokas Subačius rašo: „Rytą Smetona apatiškas sėdėjo prezidentūroje ir vieną po kito rūkė papirosus, jokio kreipimosi į tautą jis nerengė. Dar prieš dvi dienas Smetona buvo nurodęs žmonai surinkti daiktus kelionei, atsiėmė iš banko santaupas. Tad birželio 15-osios vidurdienį, išgirdęs žinią, kad Ukmergės plentu į Kauną jau žlega rusų tankai, jis energingai pašoko šaukdamas: „Bėgti, tuoj bėgti!“ Nekreipdamas dėmesio į A. Merkio prašymus pasilikti. Smetona su savo sūnumi Juliumi, dukra Marija, jų sutuoktiniais ir adjutantais trimis automobiliais išvažiavo į Kybartus, prie Vokietijos sienos.“

šios akimirkos pakankamai išraiškingai charakterizuoja politinį profilį žmogaus, 1925 m. ėmusio paramą iš Sovietų Sąjungos atstovybės, 1926 m. įvykdžiusio valstybinį perversmą, 1928 m. sulaužiusio prezidentui K. Griniui duotą pažadą nekeisti 1922 m. demokratinės konstitucijos ir įvedusio autoritarinę valdymo sistemą, 1935 m. sušaudžiusio Suvalkijos ūkininkų streiką, kapituliavusio prieš visus 4 – lenkų, vokiečių ir du rusų – ultimatumus 1938, 1939 ir 1940 metais, klastojusio dokumentus („Kybartų aktai“) net ir pasprukus iš Lietuvos...

''Gariunu Vyrai'' - 1995-ais, Lietuviu susuktas trumpametrazis filmas apie tuometi vyru versla. Kapstant istorija giliau: Netrukus po Sovietu Sajungos zlugimo, daugelis buvusiu inzinieriu, daktaru ir panasiu specialybiu zmones neteko darbo del visiskai is naujo persikuriancios valstybes - Lietuva. Tik dabar jau ne kaip dalis Sovietu Sajungos, o visiskai nepriklausoma - Lietuvos Respublika. Kadangi Lietuvoje viskas kuresi is naujo - nei daktarams,nei inzinieriams, nei mokytojams ir panasiu specialybiu zmonems vietu darbui neuzteko. O gyventi reikejo. Todel daugelis siu specialybiu zmoniu rado nauja pragyvenimo saltini - automobiiu pirkimas/pardavimas/remontavimas. Butent apie tai yra pasakojama siame filme. Visgi si filma ikeliau cia - ne del to, kad tai butu svarbi/nesvarbi, idomi/neidomi filmo ideja, o delto, kad Lietuviskas filmas kurtas 1995-ais tampa savotiska relikvija ar klasika. Malonaus ziurejimo.

http://www.youtube.com/watch?v=Acn7IrO8bRk

''Gariunu Vyrai'' - 1995-ais, Lietuviu susuktas trumpametrazis filmas apie tuometi vyru versla. Kapstant istorija giliau: Netrukus po Sovietu Sajungos zlugimo, daugelis buvusiu inzinieriu, daktaru ir panasiu specialybiu zmones neteko darbo del visiskai is naujo persikuriancios valstybes - Lietuva. Tik dabar jau ne kaip dalis Sovietu Sajungos, o visiskai nepriklausoma - Lietuvos Respublika. Kadangi Lietuvoje viskas kuresi is naujo - nei daktarams,nei inzinieriams, nei mokytojams ir panasiu specialybiu zmonems vietu darbui neuzteko. O gyventi reikejo. Todel daugelis siu specialybiu zmoniu rado nauja pragyvenimo saltini - automobiiu pirkimas/pardavimas/remontavimas. Butent apie tai yra pasakojama siame filme. Visgi si filma ikeliau cia - ne del to, kad tai butu svarbi/nesvarbi, idomi/neidomi filmo ideja, o delto, kad Lietuviskas filmas kurtas 1995-ais tampa savotiska relikvija ar klasika. Malonaus ziurejimo.

http://www.youtube.com/watch?v=Acn7IrO8bRk

Ačiū už linką. Vienas iš įdomiausių dalykų, kurį esu matęs per youtubą