Kas yra gyvenimas. Laisvė ar būtinybė?

Man topteli mintis, kad su tiesa ir gyvenimo prasme tokie pat reikalai kaip su skysčiu plaukams auginti: kiekviena firma liaupsina savąjį kaip vienintelį išganingą, bet Georgo Krolio galva tebėra plika, nors jis visus išbandė. Jam derėjo tai žinoti iš pat pradžių. Jeigu egzistuotų skystis, tikrai atauginantis plaukus, tai jis vienas ir tebūtų, o kitų gamintojai seniai būtų subankrutavę.

tiesiog įsimetu, kad galėčiau susirast

(Erichas Marija Remarkas. Juodasis obeliskas. Kaunas: Spindulys. 1992, 88p.)

Sekmadienį, kai apmiršta savaitės darbo tempas, iškart atsiskleidžia, kokia skurdi prasmės požiūriu didmiesčių kasdienybė. Apskritai susidaro įspūdis, kad tas tempas būtinas žmogui, nematančiam gyvenime jokio tikslo, todėl besistengiančiam kuo greičiau skuosti gyvenimo keliu, kad tik nepastebėtų jo netikslingumo. Antra vertus, jo pastangos pabėgti nuo savęs bevaisės, nes sekmadienį, kai ištisą parą neįmanoma aktyviai bėgti, jis vėl kaktomuša susiduria su savo egzistencijos netikslingumu, turinio stoka, beprasmybe.

(Viktor Emil Frankl. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 175p.)

Radau pora minčių.

Na man patinka kaip treneris sako, kai mato, kad iš audringo savaitgalio ar tiesiog tinginystės užpultas: -Dirbk. Grabe pailsėsi.

Na, o toliau čia kalbėt tik prie butelio alaus, nes gilūs vandenys.. (butelio alaus simbolika, kad atsisėst ir apie tai diskutuot čia ir dabar, o ne, kad alkoholio poreikis mintims skleist)

As nuo penktos klases nekesdavau skaitiniu/literaturos pamoku ir taip iki 12os. Ir dabar praejus ne vieniems metams nematau logikos, kodel reikejo visokias nesamoningas nesamoningu kuriniu analizes ir interpretacijas rasyti, rasinelius apie buties niuansus. Ka biliunas susapnavo shieno apsirukes ar samanes uzgeres ir poto uzrases be jokiu izvalgu, mes turedavom isanalizuot kiekviena sakini, kiekviena zodi. Lyg kas rasydamas 300 puslapiu romana, kiekvienoje eiluteje uzsifruotu pasleptas mintis, isminties perlus ar patriotizmo skatinamybes. Kaip baznycia isgalvojo jezu kristu, taip lituanistai issigalvojo analizes. Paimdami parduotuveje indeli grietines ir ziuredami galiojimo data pradeda analizuoti ka tie skaiciai 2011-02-29 reiskia: 2011 - tai pabaigos pradzia nes 2012 bus pasaulio pabaiga, 02 - tai porinis skaicius, rodantis, kad visur egzistuoja dvejybe, vienatve tai utopija, 29 - tai zvilgsnis i tolima ateiti, nerealybes iliuzija, nes sis vasaris turi tik 28 dienas.

Pesimizmas rocks, lietuviu kalba (mokomasis dalykas) - sucks!

prie pokerio stalo ką veiki? ANALIZUOJI!

siaip nelogiska gal, bet gera tema. laisves yra belenkiek, jei turi mastymo - rasai bet ka! svarbu kaip giliai mastai ir kaip gerai perteiki savo mintis.

as siuo atveju daug pripilstyciau apie priklausomybe nuo tevu, nuo sistemos, nuo istatymu ir bendru normu (civilizuotame pasaulyje) ir vsmysle galutine isvada pasakyciau, kad iprastam gyvenime mes esam visaip kaip priklausomi ir sureguliuoti. ne tik normu, bet galu gale ir psichologiskai (ka itakoja auklejimas ir mokymas nuo mazu dienu) ir tai visu pirma labiausiai trukdo but laisvam.

na o laisve pasiekia visokie guru indijoje, taciau jie siek tiek priklausomi nuo aplinkiniu, kad turetu ka valgyt ir pan

Kaip kas suvokia tą laisvę. Priklausomybė nuo mokesčių ir pinigų nėra bloga ar baisi, nieko čia tokio ir kad esi priklausomas nuo visuomenės nuo masių. Esmė, kad reikia galvoti optimistiškiau, ir džiaugtis įvairiais dalykais.

Tipo dabar visi gyvename, o poto numirsime, tai jau yra beprasmybe. Filosofiniu požiūriu gal, nežinau. Noriu pasakyti tai, kad gyvenimas yra toks ilgas dalykas, per kurį žmogus turi save tenkinti, "patirti orgazmus". Tarkim, mes mokinamės, vėliau dirbame ir t.t. Bet tai darome tam, kad nusipirktume savo norimą mašiną, ar bilietą į kelionę, ir tai padarę mes jaučiame malonumą. Susirandame draugę, su ja turime daug gražių akimirkų, daug malonių akimirkų, malonumų. Tie malonumai, manau ir yra gyvenimo tikslas, kuo daugiau jų patirti. Jie teikia ir fizinį ir psichologinį malonumą, pasitenkinimo jausmą, dėl jų ir verta gyventi. Laisvę turi visi žmonės, mes patys galime rinktis kaip gyventi. Ir siulymai naikinti visas valdžias, sistemas institucijas, yra absurdiški, nes žmonės anarchijoje pražūtų.

Galų gale, gyvenimo tikslas juk yra sukurti ir pratęsti savo šeimą, giminę, sukurti jai geras salygas gyventi, kad šie pratęstų savo, ir t.t., kol galų gale, žmonės sužinotų, tokius atsakymus, nuo ko viskas prasidėjo ir t.t.

įdomi tema

Bet anarchijos tikslas ir yra gyventi tik dėl malonumų, ar klystu? Panašu, kad pats sau prieštarauji

Bet anarchijos tikslas ir yra gyventi tik dėl malonumų, ar klystu?

Klysti, maišai su hedonizmu.

Bet anarchijos tikslas ir yra gyventi tik dėl malonumų, ar klystu? Panašu, kad pats sau prieštarauji

Panašu, kad nesupratai ką sakiau jei teigi, kad sau prieštarauju

Na įžvelgiu savy daug neigiamų dalykų kurie buvo išauginti tam tikru gyvenimo laikotarpiu, tačiau manau pagrindinė problema yra aplinka. Kai šypsaisi, laidai juokelius ir visi vaikšto susiraukę, nemato nieko, tai kaip čia pasakius.. Virsti tuo pačiu zombiu ilgainiui, nori to ar ne. (jei niekur nepabėgi, neiškeliauji, ko pasekoje atsimuši į pinigus) Gyvenu provincijoj. Nėra čia daug razumo, nes vien nuėjus į barą "Lukoil", nes kitokio neturim, teks išsidaužyt tarp vietinių arba klausyt debiliškų šnekų iš serijos "vieną kartą boba sakė".. Diskoteka - varge, Dj reikėtų išgirsti apie Muziką.. Ačiū draugams, kurie galbūt ne visi labai protingi yra, tačiau yra draugai.. Draugai ir mama, tai tie žmonės dėl kurių aš čia, nes jei ne jie, tikrai drąsiai sakau, būčiau pabėgęs iš šio pasaulio.

Lietuvių mokytojai per 55+ ir nėra ji tas žmogus, kuris atsižvelgtų į žmogaus darbo visumą, užuot pasakiusi, kad šitą reikėjo perkelt čia, šitą čia ir gaunam skaitalą be dvasios.. Nemotyvuoja tiesiog.. Pvz: Klasiokė, meno žmogus, parašo rašinį, kurį išsiuntusi į kažkokį konkursą pereina į kitą turą, o mokytoja sugeba įvertint 6-7.. žmonės pamiršę žmogiškumą, adaptaciją.. žinoma yra mokytojų labai supratingų, tačiau mažuma. Dar vienas pavyzdys: Nelaikau istorijos egzamino, tačiau turiu A lygio pamokas, nueinu su geru butelio pas mokytoją (Vyr.,g.) sakau, taip ir taip. Reikės atsiskaitysiu, tik ar galit n ištrint kiekvienos savaitės (nerašyt iškarto yra atsakomybė ir rizika). Ne, nifiga. Prireikė trijų pamokų, kad jis man pats pasakytų, kad gal tu geriau neateik.. Galbūt aš dar nemoku gyvent sistemoj, tačiau aš dabar rašau šį postą užuot sėdėjęs anglų k. pamokoj, nes pamokoj man tik sugadins nuotaiką, yra tiesiog tokį sugebėjimą turinčių žmonių, o aš tuo tarpu šypsausi gerdamas rožių arbatą..

Heh, dabar gavau panašią temą rašiniui ir prisiminiau, kad galima forumiečių paklaust nuomonės tokia tema. Taigi, gyvenimas - pareiga ar malonumas?

Na man tai kaip ir visiškai ta pati tema atrodo. O į temą daug prikrauta jau.