Internete galima perskaityti įvairių istorijų šia tematika. Vienos is jų yra laimingos, kitos ganėtinai tragiškos. Mano istorija sakyčiau nėra nei vienokia, nei kitokia. Tie 8 metai buvo ganėtinai nuobodūs, tad mano istorijos, mano nuomone, net neverta pasakoti. Visada žaidžiau žemuose limituose, laimėjau mažai pinigų ir niekada nedalyvavau presitižiniuose turnyruose. Tačiau per tuose 8 metus pažinau nemažai žaidėjų, kai kurie iš jų tapo draugais, kai kurie tik bandė apgauti, bet didžioji dalis išnyko iš pokerio scenos taip pat greitai kaip ir atsirado joje.
Kaip jau minėjau, mano pasiekimai pokeryje yra ganėtinai smulkūs, tad šis straipsnis nebus nei įkvėpiantis, nei kupinas strateginės informacijos liečiančios patį žaidimą. Būtent tokios informacijos galima surasti įvairiuose mokomuosiuose saituose. Mano tikslas, galutinai paliekant žaidimą, perduoti bent dalelę mano įgytos patirties kitems. Be abejo, toji patirtis yra išskirtinai mano ir jos pritaikomumas kitiems gali būti sąlyginai ribotas.
Apie tikslus
Neabejotinai reikalingas dalykas, tačiau nepaprastai sunkiai tikslingai įgyvendinamas. Man asmeniškai niekada taip ir nepavyko išsikelti tikslų ir sudaryti teisingą veiksmų planą jiems įgyvendinti. Daugelis žaidėjų per daug dėmesio skiria trumpalaikiams tikslams, ir aš tą patį visada dariau. Dažnai teko matyti atvejų, kai žaidėjas išsikėlęs tikslą sužaisti milžinišką rankų/žaidimų kiekį, nusvylęs mesdavo savo tikslą net neįpusėjęs jo arba galutinai jį įvykdydavo, tačiau sekančias kelias savaites net negalėdavo pagalvoti apie pokerį. čia kalba eina, aišku, apie tuos populiarius iššukius. Mano manymu, tokie iššukiai ir tikslai yra visiškai beverčiai, nes jie neturi nieko bendro su ilgalaike žaidėjo sėkme. Nemaža dalis žaidėjų nori prievarta ir greitai paversti save sėkmingais, kai iš tikrųjų reikalingas ilgas bei metodiškas darbas.
Apie mokymąsį
Mokslas mokslui nelygus, jei žaidi 5$ sng ir mokaisi žiūrėdamas „High Stakes Poker“, tai ko gero tas mokymasis ne itn tikslingas. Aišku, tik pradėjus žaisti, šaltinių iš kurių būtų galima pasisemti informacijos yra daugybė, bet kaip ir visoje akademijoje, kuo daugiau pažengęs esi, tuo tas mokslas sudėtingesnis bei gilesnis. Yra daugybė programų, kurios visą tobulėjimo procesą pagreitina ir palengvina, mokėjimas tikslingai naudotis jomis ir yra, mano nuomone, esminė užduotis žaidėjui. Visgi didžiausia pažanga pasiekima diskutuojant, todėl labai svarbu surasti grupę žmonių su kuriais būtų galima aptarti iškilusius klausimus. Esmė, šiuo atveju, ne tiek atsakymo tikslingume, o nuomonių įvairovėje. Tokiu būtu ne tik praplečiamas paties mąstymas, bet ir padaromos įžvalgos į kolegų bei varžovų strategijas. Tad lengviausias kelias išmokti, mano nuomone, yra nenustojamai klausinėti.
Apie „coachingą“
Galbūt būtų galima tai priskirti prie temos apie mokymąsį, bet manau, dėl savo svarbos, tai reikalauja išskirtinumo. Darbas su kompetetingu treneriu gali būti brangus, bet tai yra tikra palaima. Niekas kitas neiškels jūsų žaidimo į kitą lygį taip, kaip tai gali padaryti geras treneris. Manau, kad svarbiausia išsirinkti tokį trenerį, kuris sugebėtų patenkinti dabartinius studento poreikius. Pateiksiu pavyzdį, norėdamas geriau paaiškinti, ką aš turiu omenyje. Per įvairius „žirgynus“ man teko pažinti ir dirbti su įvairaus sugebėjimo treneriais. Kartą, būdamas žemų įpirkų sng žaidėju, dirbau su aukštų įpirkų turnyrų profesionalu. Kad ir kaip treneris stengėsi nusileisti iki mano lygio, žaidimo suvokimas buvo per daug skirtingas, todėl mokymosis procesas nebuvo vaisingas. Todėl geriausias treneris yra nevisada tinkamiausias būtent tau.
Apie „stakinimą“
šiuo metu, rodos, gyvename „žirgynų“ amžiuje. Visada jų buvo, tačiau anksčiau, jei gerai prisimenu, patekti į vieną iš jų buvo daug sudėtingiau. Iš esmės tai yra gera idėja, tačiau rinktis reikėtų labai atsargiai. Yra nemažai tokių veikėjų, kurie turbūt mažindami riziką sau, pradžiai žaidėjui skiria labai mažą „rollą“ ir šiam jį pralošus - jį tiesiog išmeta. Manau, kad reikėtų vengti tokių „įstaigų“. Verčiau rinktis tokią kompaniją, kuri atsakingiau renkasi žaidėjus, dėl to taip lengvai jų ir nemėto. Kiekvienam žaidėjui neišvengiamai ateina sunkus laikotarpis, stiprus užnugaris tuo metu yra reikalingas kaip oras.
Apie žaidimą profesionaliai
Apie mėgėjo svajonę. Geriausias dalykas apie svajonę ir yra pati svajonė. Kažkuris poetas jau turbūt yra panašiai pasakęs, tik literatūriškai tai turėjo skambėti daug gražiau. Kad ir kaip tai būtų ironiška, maloniausi mano prisiminimai susiję su pokeriu ir sklinda iš tų laikų kai stengiausi tapti profesionalu. Kai pagaliau teko išbandyti tai savo kailiu, gana stipriai nusivyliau. Ne tiek pačiu žaidimu, bet savimi ir savo naiviu požiūriu. Nebuvau nei finansiškai, nei psichologiškai tam tinkamai pasirengęs. Aplinkiniai žmonės nelabai suprato mano sprendimą, o aš nemokėjau jo tinkamai paaiškinti, dėl to pernelyg save izoliavau. Viena iš pagrindių profesionalaus žaidėjo užduočių yra propaguoti pilnavertį gyvenimo būdą. Pokeris jokiu būdu negali užgošti šeimos, draugų bei kitų elementarių socialinių funkcijų. Laisvė užsiimti mėgstama veikla gali atnešti didžiulį džiaugsmą, bet tai taip pat reikalauja didžiulės atsakomybės.
Apie variaciją
Nenoriu daug kalbėti apie tai, apie ką jau daug prikalbėta. Variacija - tai natūralus žaidimo procesas, kuriame dalyvauja kiekvienas žaidėjas visoje žaidimo eigoje. Dažniausiai, visgi, apie tai išgirstame tik tada, kai žaidėjas pradeda pralaimėti. Ale, kai laimėdavau - tai buvo tik mano sugebėjimų vaisius, o kad pralaimiu, tai kalta - variacija. šią mįslę žaidėjui svabu išnarplioti kuo grečiau, kad netektų likusią „karjeros“ dalį tūnoti savų ašarų liūne.
Apie aplinkinių reakciją
Kaip ir būtų galima įsivaizduoti, per visus tuos metus reakcijų buvo įvairių. Turiu pripažinti, kad dažniausiai slėpdavau ir slapčia gėdydavausi šios veiklos. Svajodavau, kad kai pagaliau laimėsiu didelį turnyrą gyvai, pelnysiu žmonių pripažinimą ir nebereikės slapstytis. Vėliau, kaip sakoma su amžiumi, tai pradėjo rūpėti vis mažiau. Galiausiai supratau, kad nesupratingų žmonių visada bus, nesvarbu kokia veikla aš užsiimsiu. Be to daugelis žmonių, kurie reaguoja priešiškai, tiesiog pavydį arba norėdami apginti savo pačių intersą, stengiasi nužeminti tavajį.
Apie mokesčius
Seilės gerklėje taip ir užstringa vien rašant apie tai. Visi žinom, kad mokesčius mokėti reikia. Pokerio žaidėjui tai padaryti yra be galo sunku, nebent tas žaidėjas turi dar ir kitų, stabilesnių pajamų šaltinių. Dėl neprognozuojamo pajamų srauto labai sunku planuoti išlaidas, tuo pačiu ir mokesčius. Gali būti, kad pinigus skirtus mokesčiams, metų gale teks panaudoti gyvenimiškoms reikmėms, o ką tada daryti? Viena išeitis būtų visada skrupulingai taupyti ir tapti panašiu į vieną, mums žinomą veikėją, - Knishą. Ar tai vienintelė ilgalaikė laiminti strategija pokeryje? Panašu, kad daugelis laiminčių žaidėjų ilgainiui suranda kitas pajamų sroves ir pokerio laimėjimai jiems sudaro tik labai nedidelę tų pajamų dalį.
Apie praeitį ir ateitį
Aš pradėjau žaisti dar prieš „Juodąjį Penktadienį“ ir visas kitas reguliacijas, kurios įsigaliojo po to. Tai iš tikrųjų buvo išskirtinis laikas internetiniui pokeriui. Nenoriu būti vienu iš tų pranašų, kurie jau tada pranašavo pokerio mirtį. Pokeris, kaip žaidimas, niekada nemirs. Tai nepaprastai gilus, sudėtingas žaidimas, kuris turi ganėtinai paprastas taisykles, dėl to yra įkandamas kiekvienam. žaidėjų, šiam žaidimui, niekada netrūks. Jo tolimesnė plėtra priklauso tik nuo žaidimo organizatorių bei tų organizatorių reguliatorių. Amaya korporacija, įsigijusi Pokerstars, naudojasi per daugelį metų įgyta kompanijos monopolija. Dėl sudėtingos situacijos, atsižvelgiant į reguliacijas, naujoms platformoms labai sunku įgauti pagreitį. Be to, kokios milžiniškos marketingo kompanijos reikėtų, kad pavyktų atitraukti eilinių žmonių dėmesį nuo Pokerstars. Nežinau, kas ir kaip bus, nesu joks specialistas. Nuo šiol planuoju tiesiog mėgautis žaidimu gyvai.
Suprantu, kad reali vertė iš mano šitų sapalionių maža, bet kažkaip negalėjau išeiti nepalikęs jokio komentaro. šitas forumas man buvo labai mielas tam tikru metu, tad čia ir nusprendžiau atsisveikinti. Viso gero ir visokeriopos Jums sėkmės, mielieji!