Sveiki visi, galbūt visa ši mano raštija, yra tiems kurie dabar tiesiog neturi ką veikti. Tad jeigu neturit bent jau 5-10 laisvų minučių, negaiškit savo laiko ir vėliau nekeikit manęs, kad per mane sugaišot savo brangias minutes.
Pokeriu susidėmėjau gana senai (3metai atgal). Viskas prasidėjo nuo draugų, vėliau TheReader blogo skaitinėjimo. Pasirodė gana įdomus žaidimas ir greitai užsikabinau. Nejaučiu priklausomybės (nors dauguma „užsikabinusių“ sako, kad jie vis dar nepriklausomi, bet taip jau nėra), tačiau pats esu stiprus viduje. Ne kartą esu pradėjęs ir metęs įvairiausius žaidimus, nors tai būna nelengva, bet kaip ir sakiau esu ganėtinai užsispyręs, ir dažniausiai siekiu savo tikslo (gaila, nevisada pavyksta. Gal todėl, kad visgi per mažai to noriu?).
Ilgą laiką klaidžiojau po įvairiausias pokerio rūšis ir niekaip negalėjau atrasti to, kas man būtų priimtiniausia. Bet kaip sakoma turi kažkas patikti, nes kitaip to nesiimtai? Taip ir yra, pats pokeris man suteikia daug malonumo. Visgi nuo pat pradžios šio užsiėmimo man labiausiai patikdavo turnyrai, kurie sutraukdavo ~300-400 žmonių (kol „nenugaišo“ ftp žaisdavau tenai vakarinius kasdieninius 75$ įpirkos turnyrėlius, laimėtus įpirkas per step‘us, ir tikrai neblogai ėjosi: pora ft, ir nemažai deep run netoli final table), juose jausdavausi konfortiškiausiai. Kažkaip keista, kad dar tuo metu (praėjusieji metai) nesinaudojau jokiomis pagalbinėmis programomis.
Likus visiems gražiems prisiminimams apie ftp, teko keltis į Pokerstars. Ir labai susidomėjau sng 180man turbo turrnyriukais. Pasiskaitinėjau, peržiūrėjau, ką tik suradau ir kibau į darbą. Pradžioje kaip ir visiems naujokams (fishams?) sekėsi visai neblogai (grafikas truputį žemiau), o vėliau gili gili duobė. Iš kurios ir dabar nepavyksta išlipti. žinau ką pasakysit: „275 games samplas taspats kaip zero, sužaisk bent xxxx ir tada galėsi daryt išvadas“. Heh, nesu super duper grinderis, tad šie žaidimai sužaisti per 2 savaites, ~20 turnyriukų į dieną. Kas man yra pakankamai, kad žaisdamas jausčiau malonumą ir nesijausčiau priklausomas nuo suplanuotų žaidimų per dieną. Visada maniau, kad tokie tikslai kaip: „per mėnesį 1000$ mažiausiai“, „per dieną mažiausiai 80 turnyrų“ yra visiškos nesąmonės ir savęs knisimas nebūtinais dalykais.
Po šių dviejų savaičių, kažkaip susimasčiau, galbūt 180man ne man? Didžiausias savo spragas matau būtent vėlyvoje žaidimo stadijoje (~30žmonių left). Tuomet prasideda ta push – fold stadija, nors manau esu pakankamai su ja susipažinęs, ką ir galiu matyt pagal teigiamus sngwizard parodymus. Visgi kartais pasitaiko tų klaidų, bet kam jų nepasitaiko? Visada stengiuosi iš jų mokytis ir tikrai nestoviniuoju vietoj. Deja, man kažko vis pritrūksta iki teigiamo rezultato.
Prirašiau čia savos raštelynės, nežinau ar kam nors įdomu, bet jaučiuosi kaip atsirėmęs į kieno nors petį ir išsipasakojęs. Laukiu ir teigiamų ir neigiamų ir dar visokių kitokių komentarų, viską mielai perskaitysiu ir priimsiu kaip pozityvą.
P.S. Parašiau ilgiausią savo gyvenime rašinėlį be Google pagalbos (bent jau vienas teigiamas dalykas )
http://imageshack.us/photo/my-images/851/49216400.jpg/ <<<<<------Grafikas