Sunku pasakyti. Nepasiekiau aukštumų, bet ir nesiskundžiu rezultatais, todėl nėra labai didelių poreikių keisti buvusią vysymosi raidą. Galbūt reikėtų paraleliai mokytis lošti MTT, nes dabar didelių nebeatinsiu dėl skillo, o mažų (kurių irgi nebeatinčiau), nebūtų motyvacijos lošti. Taipogi dėl tų pačių priežasčių reiktų imti ir paraleliai mokytis PLO.
žinau kad dėl savo asmeninių savybių rinkčiausi tą patį cash 6max. MTT ir SNG man nepriimtini dėl disciplinos stokos ir ilgų trukmių, apribojančių tavo poelgių laisvę. Kai žiūriu kitus lošiančius turnyrus - įdomu, rodos būtų faina pačiam sudalyvaut. Bet įsiperku ir labai greitai atsibosta.
Taigi labai realu, kad eičiau tomis pačiomis pėdomis ir daryčiau tas pačias klaidas
Tiesa - idealiu atveju reiktų daugiau skirti laiko pokerio studijoms, bet disciplinos stoka irgi atlieka savo vaidmenį.
žinau, kad pusę pirmųjų metų , kai rimtai žaidžiau pokerį, žaidžiau be HUD ir su minimaliu mokymosi indėliu. šitą būtinai reiktų keisti.
Matyt yra kiekvienam individualiai. Aš ir šiaip esu asmenybė, kuri greitai užsidega, bet greit ir atvėsta. O jau tai, kad stiprus grindinimas užmušė visą tą stimulą tai irgi stiprus faktas. Dabar ne grindint yra sunku- kartais ž-aisdamas maž-ai stalų pradedu spewinti. Taipogi dideli stalų skaičiai įtakoja ir rezultatus, kas irgi gali veikti nelabai motyvuojančiai.
Aš mėgstu žaisti savo komforto zonoje. Todėl nekylu į aukštesnius limitus, nes jaučiu, kad turiu spragų savo žaidime, kurias norėčiau užtaisyti. O dabartiniams limitams mano BR muša visų BRM nitų rekordus, tad netgi po 40bi downswingai nevisada priverčia mane susimąstyti, kad darau kažką netaip ir reikia peržiūrėti savo žaidimą. Turbūt tai vienas iš progreso žudikų.
Kiekvienas turi atrasti savęs motyvavimo receptą pats. Aš savojo, kolkas, kaip ir nelabai atradau. Nėra man tas pokeris šlykštus, bet nėra ir labai mielas. Kartais išvis nenoriu nei į jį žiūrėti, o kartais su didžiausiu malonumu skaitau knygas, analizuoju savo sužaistų partijų istorijas, bandau išspręsti ir pagrįsti jas matematiškai. Bet tai būna daug daug daug rečiau, negu aš norėčiau