Jau kuris laikas didžiuosiuose pokerio forumuose aptarinėjamas žaidėjas, dažniausiai vadinamas „Portugalijos pokerio genijumi“. Iki šiol buvo žinoma tik tiek, kad jo treneris – garsusis Daniel „jungleman12” Cates, kuris ir pats ilgą laiką žaidė užsislaptinęs. Buvo kalbama, kad naujasis profesionalas nemažą sumą iš pokerio susikrovė būdamas nepilnametis, todėl jo asmenybė buvo taip kruopščiai slepiama.
Ilgai laukti nereikėjo, ir dabar jau aišku, kad po „Girah“ slapyvardžiu slepiasi Jose Macedo – jaunuolis, kuriam visai neseniai sukako 18 metų. Jose nusprendė nelaukti, kol jo asmenybė bus apipinta įvairiausiais gandais, todėl pats papasakojo visą savo gyvenimo istoriją, su kuria kviečiame susipažinti ir Jus.
„Aš gimiau 1992 metais. Kuomet buvau 4 metų amžiaus – mirė mano tėvas. Prisiminimų apie jį neliko daug, tačiau iš pasakojimų, kuriuos girdžiu iš aplinkinių, galiu pasakyti, kad jis buvo puikus žmogus. Mane užaugino motina, daug dirbusi, kad aš jausčiausi laimingas. Aš mačiau jos pasiaukojimą ir ryžtą, o tai stipriai įtakojo mano gyvenimą.
Lankiau tarptautinę mokyklą, kurioje tikrai stropiai mokiausi. Dalyvavau daugybėje matematikos bei rašymo konkursų ir pasiekiau ne vieną pergalę. Studijas baigiau puikiais rezultatais.
Vaikystėje svajojau tapti profesionaliu futbolininku. Mano tėčiui niekuomet neteko mokyti manęs bei stebėti mano žaidimo, tačiau mama pasakojo, kad tėtis gerbė drąsius vyrus, nebijančius rizikuoti ir griebti gyvenimą už ragų, todėl aš labai stengiausi. Man teko atstovauti Lisabonos jaunimo komandai. Taip pat nuo 5 metų žaidžiau tenisą, tačiau sulaukęs 13 patyriau kelio traumą, todėl teko nutraukti šį užsiėmimą. Kurį laiką jaučiausi prastai, tačiau neilgai trukus radau kitų interesų.
Susižavėjimas pokeriu prasidėjo nuo 16 metų. Nusprendžiau, kad noriu nupirkti namą Havajuose, kur galėtų gyventi mano šeima ir draugai. Skamba kvailai, žinant mano amžių, bet tokia buvo mano svajonė. Mano draugai žaidė pokerį iš netikrų pinigų ir papasakojo man istoriją apie Durrrr. Apie tai, kaip jis pradėjo nuo nieko. Paprastas studentas, įdėjęs daug pastangų ir pasiekęs tokių aukštumų. Aš buvau susižavėjęs. Aš pirkau visas knygyne buvusias knygas apie pokerį (teko jas skaityti pasislėpus, vonios kambaryje, nes pokeris buvo paslaptis) ir du mėnesius jas studijavau. Taip pat žiūrėjau pokerio laidas, o visas teorijas išbandydavau prie žaidybinių pinigų stalo. Per kurį laiką sukaupiau milijoną netikrų žetonų.
Nusprendžiau, kad metas žengti žingsnį į priekį. Maldavau mamos 2 dienas, kad leistų pasinaudoti jos kreditine kortele ir persivesti 30 eurų į Betfair. Iš pradžių ji buvo prieš, tačiau vėliau nusileido. Taip prasidėjo mano pokerio karjera.
Pradėjau nuo 1cnt/2cnt stalų, stengdamasis pasinaudoti rakeback sistema. žaidžiau 6-10 valandų per dieną, kai tik tam buvo galimybė ir užsirašinėdavau popieriuje svarbiausias rankas (dar nežinojau kas tas Holdem manager). Vėliau jas analizuodavau. Naudojausi kambarių siūlomomis premijomis, galiausiai pasiekiau tokį lygį, kad galėjau aisti prie 24 stalų vienu metu.
Po pusantro mėnesio pirminis įnašas išaugo iki 2500$. žaidžiau NL100 limituose ir pastebėjau, kad žaisti darosi vis sudėtingiau. Supratau, kad stipriausi mano priešininkai žaidžia platesnio diapazono kortomis nei aš, taigi pradėjau keisti savo strategiją. Po truputį perėjau prie Heads Up stalų.
Kai pasiekiau 5000$, papasakojau apie tai savo mamai. žinoma, aš tikėjausi ją nustebinti, tačiau vietoje to, ji sunerimo, kad galiu prasilošti. Kai nusprendžiau išbandyti NL200, labai nerimavau. Tą kartą puikiai pasirodžiau. Dar niekada neturėjau tiek pinigų, todėl nufotografavau vaizdą ekrane ir iki šiol jį saugau.
Sekančią dieną vienas iš Betfair žaidėjų su manimi susisiekė. Iš jo pirmą kartą išgirdau apie Holdem Manager programą. Praleidau valandų valandas ją studijuodamas. Tai buvo gana stiprus postūmis mano, kaip žaidėjo karjeroje.
Po kelių mėnesių persikėliau į NL400. Ir toliau daug dėmesio skyriau žaidimui bei jo analizei, todėl mano rezultatai sparčiai gerėjo. Tikėjau, kad galiu pasiekti viską, ko noriu, todėl pirkau pamokas pas geriausius pokerio profesionalus (jugleman12, Dogihead, Sauce ir t.t.) ir kopiau aukštyn.
Pasitaikydavo ir nesėkmingų dienų. Vieną dieną pasiekdavau 100 000 dolerių pelną, tačiau kitą dieną galėdavau pralaimėti du kartus didesnę sumą. Nepaisant tokių svyravimų, visgi įgyvendinau savo svajonę ir nusipirkau tą namą Havajuose. Deja, praėjusių metų spalį vienas žmogus mane apgavo. Man tai kainavo 250 000 dolerių. Niekuomet nemaniau, kad artimas žmogus gali taip pasielgti. Be to, man buvo tik 17 metų. Tikriausiai buvau per naivus. šis sukrėtimas atsiliepė ir pokerio rezultatams.
Artimųjų rūpestis ir dėmesys leido man suprasti, kad ne viskas yra taip blogai. Aš turiu pasigaminęs lentą, kurioje kabo 4 nuotraukos: milijono dolerių čekis, WSOP apyrankė, Durrrr ir namas Havajuose. Užtenka pažiūrėti į tą lentą ir matau save kaip 16 metų berniuką, stovintį didelio kalno papėdėje. Dabar aš nebesu papėdėje, ir nors kalnas atrodo labai aukštas, aš esu pasiruošęs jį įveikti. Aš dėkingas gyvenimui, kad suteikė šansą man kopti aukštyn. Mano istorija dar tik prasidėjo.“
