čia labai aktuali tema didžiumai daliai čia besilankančio kontingento. Todėl rašykit nesustokit.
Benis gerai viską išdėstė, didelis pliusas.
BearFromLT, aš nežinau kaip ten tavo pokeristo gyvenimas, bet kaip suprantu tu tos kitos pusės irgi nesi bandęs tiesa? Kai nuo 8-17h kariauji ofise su visom tom, tuo metu atrodančiom didžiausiom problemom, tada +- nuo 19h gali skirti laiko savo mylimam pomėgiui - pokeriui. Pavarai taip savaitę dvi tris ir esi išsunktas ir fiziškai ir morališkai.
Jeigu tai išsivysto į success story kaip Benio atveju, tada viskas cool, o jeigu ne?
Tada gaunasi taip, kad laisvalaikį skiri pokeriui, ir jeigu ten nepadarai tiek, kad galėtum atsisakyt darbo, nes darbą mest yra tik vienas iš aspektų, pats principas eit ant savo šiknos nežinant kaip bus kitą savaitę ar kitą mėnesį, nes nebebus garantijos, tas irgi groja, ir groja per smegenis stipriai. Nes kai tau ne 19-20 metų, truputį į viską atsakingiau ir kitaip žiūri.
Plius skiriant daug laiko šiam reikalui, nori nenori kenčia socialinė gyvenimo dalis, ir gerai, jeigu aplink supratingi žmonės, o jeigu aplink, tik tokie kur sako: Aj, tas lošia, kortuoja, apgaudinėja neišmanėlius ir pan. O kur dar moterys, kurioms taip lengvai nepaaiškinsi, pas kitus ir vaikai, tada žopa ir visiška.
žodžiu išvada paprasta: Tai nėra taip paprasta, kaip daug kam atrodo. Na, gal daug kas išjuoks, sakys kiek įdėsi tiek turėsi, bet tendencijos keičiasi ir dabar jau nėra taip, kad didelis valandų kiekis yra lygus rezultatams, tai vis dar be galo svarbu, ir visada bus.
Na o jeigu gyveni pagal vienintelę taisyklę ir gyvenime darai tik tai kas patinka, ir manai, kad pokeris yra tai kas suteikia džiaugsmą ir pilnatvę, su visais savo vargais ir džiaugsmais, tada aišku, Darbas kad ir koks jis bebūtų tik laiko gaišimas.
Yra žmonių (žinau ir aš tokių) kurie dirbo, tada metė viską ir gyveno iš pokerio, o dabar dirba vėl, galėtų ir tokie žmonės pasisakyt, būtų įdomu.