maciau sita komentara pas readeri. Is pradziu jis man irgi pasirode smarkiai kontraversiskas, bet is tiesu pagalvojus, tai jame visiska tiesa. Antano niekas nevertino kaip stipraus oponento (netgi as savotiskai dziaugiausi gaves Antana, o ne Viederi, kuris, mano supratimu, stipresnis oponentas), o jis laimejo ir pries mane, ir paskui pries Begalybe (ko turbut irgi nesitikejo niekas), ir buvo labai netoli laimejimo ir finale. Ar galima tai vadinti vien tik sekme? Turbut, kad ne, nors ji irgi smarkiai prisidejo prie tokio pasiekimo (pries mane riverino pirmam mace, pries tave antram ir t.t).
Na, o tavo laimejima, tai visiems norintiems irodyti, kad pokeris stipriai skill zaidimas, butina iskelti ir rodyti kaip pavyzdi - va jis pro, reitingo lyderis, jis ir nugalejo. Tai ypatingai gerai LSPF (vistik zaidziamas sportinis pokeris) savireklamai. O Antano pavyzdys labai geras kitai pusei - va naujokas atejo, pateko i finala ir vos nenukale PRO.
Zodziu is vienos puses dirbama ties tuo, kad pokeris skill zaidimas, o is kitos ruporo puses triubijama, kad to pasiekti gali bet kas. Sutinku, kad tokia schema tinkama, kai egzistuoja pinigu faktorius ir reikia traukti zmones, bet sportinis pokeris ir turetu krypti i kazkoki zaidimo kaip skill isryskinima. Turbut utopija, bet, kad ir freerollus su Herkum, Begalybe, Tapinu, greezholu ir kompanija galeciau kalti daznai