Kinas Kinas Kinas!

....

siaip as manau reikia skirt ne gera ir slamstini kina, o menini ir pramogini or something:)

na, su šiuo skirstymu gal ir galima dalinai sutikt

tačiau ir taip vadinamasis pramoginis kinas laisvai gali būt skirstomas į šlamštą ir gėrį . Kad ir pvz palyginkim kokį Kusturicos "Black Cat, White Cat" , ar jau minėtus "Adomo Obuolius" su kokiu "Dude, Where's My Car?" ar "Kietakiaušiai" - visi keturi vardinti filmai yr pramoginiai, tačiau liežuvis neapsiverčia jų net iš tolo lygint...

kitaip tariant, mano subjektyvia nuomone pirmasis būtų obuolys, antrasis kriaušė, na o trečias ir ketvirtas konkuruoja tarp supuvusios kriaušės ir tokios pat būsenos obuoliuko :-)

na as gal 5 metus, nieko ir neziurejau kaip tik rimtus filmus, kurie turedavo ytakos mastysenai savaite kokia ar daugiau po perziuros, o dabar mano pasirinkimas filmams - geri spec. efektai, daug mergu. Tik kad drauge biski pyksta :]

na mano ideja yra tokia : aisku paskutiniai du kokybiskai-meniskai-idejiskai yra prastesni bet tai nereiskia kad toks filmas kaip "dude where..." negali sukelt juoko, tik aisku tam turi but tam tikra nuotaika (or smth)...(butent ta fylma as ziurejau 2 kart, pirma kart ziurejau ir isjungiau per 20 min pasipiktines tokia nesamone o 2 kart atziurejau ir labai gerai prisijuokiau is fylmo tupu ir kvailu juokeliu, manau tiesiog 2 kart buvau nusiteikes kaip tik nieko galvot nevercianciai komedijai tokio pobudzio bajeriais)

apskritai sunku gincytis tokia tema pavyzdziu gali buti monty python filmai ir ju bajeriai kurie vieniem (kaip man) vercia sluostytis asaras o kitiem yra nesuprantamas slamstas, taciau yra ivertintas praktiskai kaip sedevras imdb kas tikriausia leidzia ji tokiu ir laikyti;)

Dėl obuolių, kriaušių ir puvėkų, tai tai mano nuomonė ir asmeniniai pastebėjimai tokie: gero kino skirtymas į žanrus nelabai turi prasmės, nes jei tai geras filmas, tai nesvarbu ar tai komedija, ar "rimtas" filmas, ar trileris, jo žiūrėjimui nereikia kažkokios specialios nuotaikos, nes pats filmas sukuria ziūrovui reikiamą nuotaiką. Kartais būna, kad sunku prisiversti pažiūrėti gerą "rimtą" filmą, nes tingi galvot, ne tokia nuotaika, nenori "sugadinti" filmo ir tt, bet vos tik pradedi žiūrėt, iškart viskas pasikeičia. Be to, tokie filmai išlieka atminty ir po kažkiek laiko "prašosi" būti pažiūrimi dar kartą . Tuo tarpu papuvusį obuolį gali apgraužti, taip pat gali betkada išmesti. Taip ir darau retkarčiais su filmais - prasuku, išjungiu nebaigęs žiūrėti ar pasileidžiu backgrounde. Arba kitas palyginimas - negali žmogus pasigardžiuodamas skanauti rašalinio vyno, bet nusigerti jis kartais tinkamas. O tokie filmai kaip "Stalker", kur kiekvienas kadras kaip šedevras... tokį gali tik po gurkšnelį siurbt ir kiekvieną kartą skonio gilume pajust kažką naujo.

paskutinis žiūrėtas ir labai patikęs filmas - "No Country For Old Men". Išvis žavi visa brolių Coenų kūryba - tiek komedijos, tiek dramos/trileriai. Iš pastarųjų labiausiai patiko "Fargo" (vienas top filmų mano gerumo skalėje), iš komedijų - "The Big Lebowski". Tai nėra tie filmai, kurie turi kažkokį moralą, gilią mintį ar kažką panašaus. Tačiau sukuriama atmosfera ir veikėjai - wow. Taip pat dialogai, humoras, dėmesys smulkmenoms... Viskas labai subtilu.

Hmm, gal tai ir daro filmą geru, būtent smulkmenos? Neplanavau, bet kažkaip vėl grįžtu į obuolių/kriaušių temą...

Pvz. bet kuris puvėkas, tarkim "Dude, Wheres My Car" - neabejoju, kad 90% filmo galėtų būti nufilmuota betkokioj kitoj vietoj, betkokioj kitoj aplinkoj ir tai nieko nekeistų. O tokiuose šedevruose kaip "Stalker", "Taxi Driver" ar "Brazil" kiekviena detalė apgalvota - spalvos, kampai, plakatai ant namų, lipdukai mašinoje, daiktai ant stalo ar baldai kambaryje...

kadangi atostogos nebuvo trumpos, o ilgų vakarų jose taipogi pasitaikė tai teko sužiūrėt nemenkai filmų, katrų absoliučią daugumą sudaro I.Bergmano kūryba, taigi trumpai apie kiekvieną jų:

Ingmar Bergman„The Touch“ (1971) – gan lengvai (netrūksta nuotaikingų garso takelių, bei aliuzijų į komediją) susižiūrėjusi šeimos santykių drama. Moteris (ją vaidina žavingoji Bibi Andersson), gyvenanti idiliškoje šeimoje, su linksmais ir laimingais vaikais, su nuolat besišypsančiu ir besirūpinančiu vyru vieną dieną nesąmoningai susiranda meilužį – keistą, isterišką atvykėlį archeologą...

Ingmar Bergman „The Serpent's Egg“ (1977) – Bergmano kūrinių kontekste šį filmą turbūt galima pavadint „veiksmo filmas“ :] drama vystosi 1923-ųjų Vokietijoje, kai markės vertė matuojama ne ant jų užrašytais nominalais, o kupiūrų svoriu, kai nebetikima nei dabartimi, nei ateitimi. Filmas apie fašizmo priešaušrį. Pagrindiniai filmo herojai – daug geriantis žydas iš cirko, kurio brolis nusišovė ir to nusižudžiusio brolio žmona. Keisti jų santykiai, keistas atsradęs jų bendras gyvenimas, netikėta atomazga...

Ingmar Bergman „Efter Repetitionen“ (1984) – teatras teatre. Viso filmo aplinka – nekintanti teatro scena , kurioje, pasibaigus repeticijoms vyksta dialogas tarp pagyvenusio režisieriaus ir jaunos aktorės (epizodiškai teatre pasirodo sena režisieriaus meilužė). Dialogas liečia tiek naują aktorės vaidmenį spektaklyje, tiek gyvenimiškas patirtis, tiek jų tarpasmeninius santykius ir teatralizuotas jų hipotezes. Man pasirodė nuobodus.

Ingmar Bergman „Hour of the Wolf“ (1968) – mistinė siaubo drama, katroj gan painu skirt kur sapnas kur tikrovė, ir išvis kieno tikrovė. žmona išgvena mylimą vyrą kankinančius košmarus...

Ingmar Bergman „Saraband“ (2003) – filmas apie giminėje prastai susiklosčiusius trijų kartų santykius, kurie atskleidžiami per trečiąjį asmenį – pirmąją senelio žmoną. Tėvas nekenčia sūnaus, sūnus nekenčia tėvo, sūnus negali gyvent be savo dukros, kuri atstoja jam neseniai mirusią mylimą žmoną. Talentingoji jo dukra įkalinta tėvo meilės narvelyje, kolei vieną dieną gauna pasiūlyma, apie kurį slapčia tik pasvajodavo. Kadangi tą pačią dieną žiūrėjau du filmus (pirmas „Hour of the Wolf“ (1968)) ir juose abiejuose pagrindinį vaidmenį (kaip ir daugelyje kitų Ingmaro filmų) atliko ta pati aktorė (Liv Ullmann) tai buvo gan keista ją matyt pasenusią 35-iais metais per pusdienį :]

Ingmar Bergman „In the presence of a clown“ (1997) – veiksmas vyksta 1925-aisiais, gan daug charakteringų veikėjų, kurių pagrindinis – psichiatrinėje gulintis išradėjęs, bandęs nužudyt savo žmoną. Herojų epizodiškai lanko moters pavidalo klounas iš jo paties fantazijų. Vieną dieną vyrą ligoninėje aplanko jo žmona, ir jie, kartu su pacientą vizituojančiu daktaru nutaria kurti filmą, kuriame bus panaudotos naujausios to meto technologijos! Filmą, kuris bus apie Francą šubertą ir jo draugystę su žymia to meto prostitute, ir kuriame visus vaidmenis atliks jie patys. Filmą sukūrė, tačiau per pristatymą sudegus elektros instaliacijai filmuotą istoriją veikėjams ekspromtu tenka suvaidint gyvai.

Ingmar Bergman „From the life of the marionettes“ (1980) – psichloginė žmogžudystės analizė. Filmo herojus šiek tiek priminė neseniai skaitytos Kamiu knygos „Svetimas“ herojų, kurioj jis nužudo žmogų šešiomis kulkomis todėl, kad kad jį apakino ryški saulė, tik šiam filme žmogžudystei įtakos turėjo tai , jog visos durys aukos būste tam tikru metu buvo užrakintos... žinoma , prieš žmogžudystę herojus patyrė daug sapnų ir fantazijų.

Ingmar Bergman „Persona“ (1966) – paslaptingas, gražus, kupinas simbolių ir paslėptų prasmių (visų aš jų tikrai nesuvokiau) filmas. įspūdinga pradžia, įvedanti ir neišleidžianti iki pat pat filmo pabaigos. Pati istorija maždaug tokia: ligoninės sesėlė paskiriama prižiūrėti žymią aktorę – jos abi išsiunčiamos į pajūrio vilą, kur vienudvi ir gyvena. Aktorės liga keistoka – jinai lyg ir sveikai atrodo ir elgiasi, tačiau visiškai atsisako kalbėt. Užtai diena iš dienos daug kalba seselė, atskleidžia savo paslaptis ir išgyvenimus jai patikusiai pacientei, nesulaukdama jokio žodinio atsako. Galų gale jinai pajunta, jog jos asmenybė susiliejo su aktorės asmenybe...

Ingmar Bergman „Cries and whispers“ (1972) – likau sužavėtas! Kerinčiai nutapytas raudonai baltas, su šmėžuojančiais juodais potėpiais portretas. Fantastiška aktorių vaidyba. Sukrečianti trijų seserų ir jų tarnaitės drama. Apie scenarijų nėr reikalo plačiau rašyt - Tai reikia matyt.

Ingmar Bergman „Autumn Sonata“ (1978) – subtiliai skambinamos sulamdytų gyvenimų natos. Amžinybėn palydėjusi vyrą, mama – garsi pianistė, atvažiuoja aplankyt dukros, kurios nematė septynerius metus. Po džiaugsmo ir švelnumo kaukėmis abi nešiojasi trisdešimtmetį slėptą sąmoningą ir nesąmoningą neapykantą viena kitai, kol vieną naktį dukra pratrūksta...

Filmas lengvai, maloniai ir įdomiai žiūrėjosi iki pat galo (nepasakyčiau kad su visais Bergmano filmais man taip pasisekė .

Prasideda Tarptautinis Kino Festivalis KINO PAVASARIS

2008m. Balandžio 3 - 17d.

puiki proga pasimėgaut kokybiškais ir prasmingais filmais didžiąjame ekrane.

Lauksim filmu CD Ganoje

Man labiausiai patiko Fight Club. Tikrai nerealus filmas, skatinantis susimastyti, veliau perskaiciau ir knyga. Taip pat labai patiko Kill Bill vol 1 ir vol 2 (labiau vol 1), neblogi guy ritchie filmai (snatch, revolver), matricos pirma dalis. Mano nuomone filmai neturi tureti filosofiniu minciu ar kokiu ypatingu minciu, svarbiausia, kad jie atliktu savo pramogine funkcija ir skatintu fantazija. Todel man pavyzdziui labai patiko - Kill Bill vol 1, filmas neturejo jokiu ypatingu ideju, bet mane tiesiog pralinksmino, visas kureju komandos darbas buvo labai profesionalus ir originalus, todel vien del kameros darbo ir pan. ziureti buvo smagu. Noreciau paklausti forumieciu kaip jie vertina No country for old men, siais metais laimejusi oskara? Ji pamates buvau kiek nusivyles (pries tai neskaiciau recenziju), bet veliau filmas eme patikti, ji galima apibudinti kaip entertaining pvz kaip ir kill bill vol 1, taip pat labai profesionalus kameros darbas, ivertinciau filma 8.5-9 . Beje kas nors kas megstate panasius filmus parekomenduokite man ka nors.

GusLT, o tau neatrodo, kad filmai kaip tik riboja fantazija? Juk negalime issivaizduoti kitokio dzino nei Disnejau Aladine, kai sakome zodi "peliukas" pries akis stoja mikimauzas, zodis "Zoro" - pries akis Antonio Banderas...o juk iki tol "dzinas" musu vaizduoteje galejo buti bet kas, etik ne melynas tipas su juodais usiukais.

Matrica - tai unikalus ir vienas is nedaugelio Holivude pagamintu kupinu filosofijos kuriniu. Kill Bill ir turi labai savita filosofija besislepiancia uz viso to kraujo ir zudyniu.

taip, matrix 1 man irgi labai patiko, gala galeciau ziureti ir ziureti, gaila kad kurejai norejo dar daugiau pinigu ir prikure shudtesiniu(herkaus itaka sitam zodziui!)

nieko keisto kad cia pilna herkaus geruju filmu(kuriu as nezejau ir tiesa sakant nesirengiu ziuret, na iskyrus stalkeri :> )

todel reabilituojant holywooda paminesiu keleta man paciam kultiniu filmu:

Requiem for a Dream shita reiktu rodyt mokyklose kovojant pries narkotikus, turbut didziausia psichologini smugi padares filmas.

Amistad vienintelis filmas per kuri verkiau... Siaip gal ir nera nieko ispudingo, ir gal tada buvo tokia nuotaika, bet kai istare freedom negalejau sustot verkt

is naujesniu labiau patike:

The Nines mistinis

He Was a Quiet Man priverte susimastyti kokia kartais gali but salta ir ziauri zmonija

vienzho tingiu dabar dar galvotis, kada nors pratesiu sarasha

(...) nieko keisto kad cia pilna herkaus geruju filmu(kuriu as nezejau ir tiesa sakant nesirengiu ziuret, na iskyrus stalkeri :> ) (...)

nežiūrėsi todėl, kad geri? ar todėl, kad netiki, jog mano pamėgtieji yra geri?

vieno žmogaus šiukšlės yra kito žmogaus auksas!

GusLT, o tau neatrodo, kad filmai kaip tik riboja fantazija? Juk negalime issivaizduoti kitokio dzino nei Disnejau Aladine, kai sakome zodi "peliukas" pries akis stoja mikimauzas, zodis "Zoro" - pries akis Antonio Banderas...o juk iki tol "dzinas" musu vaizduoteje galejo buti bet kas, etik ne melynas tipas su juodais usiukais.

Matrica - tai unikalus ir vienas is nedaugelio Holivude pagamintu kupinu filosofijos kuriniu. Kill Bill ir turi labai savita filosofija besislepiancia uz viso to kraujo ir zudyniu.

IMO cia priklauso nuo kiekvieno vaizduotes reikalas, nors kai kurie puikiai suvaidinti personazai tikrai isimena.

Kas gero is kino pavasario festivalio rodamu filmu ?

bandysiu siustis

Elitinis būrys

Tropa de elite

http://www.kinopavasaris.lt/filmas.php?id=1205675690

turetu but neblogas