Tėvynė - užduotis ir pareiga?

O gal visgi šitaip:

Užtrauksim naują giesmę, broliai,

Kurią jaunimas tesupras!

Ne taip giedosme kaip lig šiolei:

Kitas mąstysime dūmas.

Drąsiai, aukštai

Pakils balsai:

Išauš kita gadynė!

Užgims darbai,

Prašvis laikai.

Pakils jauna tėvynė!

Aušra naujos gadynės teka:

Nušvis ir saulės spinduliai;

Juk nujautimas širdžiai šneka

Taip aiškiai, linksmai ir saldžiai.

Drąsiai, aukštai

Pakils balsai:

Išauš kita gadynė!

Užgims darbai,

Prašvis laikai.

Pakils jauna tėvynė!

Numesk, tėvyne, rūbą seną,

Kurį užvilko svetimi!

Jį meilės kerštas tekūrena

Tėvynės meilės ugnimi!

į darbą, vyrai! šalį jauną

Prižadins meilės rytmetys;

Galybė meilės viską griauna:

žiemos ledus ji sutirpys.

Ranka mus spaudžia geležinė.

Krūtinę apkala ledais:

Uždekim meile sau krūtinę!

į kovą stokim milžinais!

Tas ne lietuvis, kurs tėvynę

Bailiai kaip kūdikis apleis;

Kursai pamins, ką bočiai gynė

Per amžius milžinų keliais.

Tas ne lietuvis, kurs jos būdo.

Jos žemės dainų nemylės;

Neverks, kad patys sūnūs žudo

Kas verta meilės ir garbės.

Tas ne lietuvis, kurs dar bijo

Atsižadėt sapnų nakties,

Kurs bėgs nuo žygių, kalavijo,

Kursai didžiais darbais nešvies

į darbą, broliai, vyrs į vyrą.

šarvuoti mokslu atkakliu!

Paimsme arklą, knygą, lyrą

Ir eisim Lietuvos keliu!

Drąsiai, aukštai

Iškils balsai:

Išauš kita gadynė!

Užgims darbai,

Nušvis laikai.

Atgims jauna tėvynė

(Maironis, Užtrauksim naują giesmę, 1895)

Romualdas Ozolas: „Apie nacionalizmą – pozityviai“

Reikia vieno: kad jie suvoktų, suprastų ir įsisąmonintų, jog vienintelė jų patikimo gyvenimo vieta yra Lietuva. Ir kad jų priedermė yra sukurti tai, ko Lietuvai šiuo metu trūksta.

Lietuva visąlaik atsikurdavo iš sąjūdžių. Ją visada išduodavo tautiškai bestuburis elitas. Ir šianden mūsų šalies pakilimas įmanomas tik atkūrus tautos, kaip politinio subjekto, vertę ir prasmę. Tai ir būtų naujo sąjūdžio – už galutinį lietuvių išsivadavimą iš dvasinio nevisavertiškumo ir pagaliau tikrai laisvo, tautiškai atsakingo, gyvenimo pradžia.

Esu šalininkas atviros nacionalinės valstybės, kurios tauta nori gyventi savo žemėje, pati kurdama savo gyvenimo sąlygas, imdama iš pasaulio visa, ką gera jis turi, ir perkeldama čia, bet atmesdama visus šlykštesius, kuriuos pasaulis mums perša. Esu už atviros sąmonės piliečių valstybę, kuri sugeba išsiversti visas reikalingas knygas, nusipirkti naujausius ir geriausius filmus, muziejuose sukaupti geriausius kūrinius. Juk dabar neturime net padoraus nacionalinio dienraščio. Jeigu pradėsim mąstyti, kaip gyventi, kad būtumėm atvira pasaulio iššūkiams tauta, rasim būdų, kaip gyventi. Tačiau dabar tai tarsi ir nereikalinga – beveik visi susirūpinę perimti pinigus, o ne ką kita. Gyvastingumą skatinantis nacionalizmas nėra naujovė. Jis nesvetimas lenkams, vokiečiams, prancūzams, netgi amerikiečiams. Be nacionalizmo, manau, jokios ateities neturime. Tik lieka klausimas, ar esame pasirengę suvokti, jog tai yra politinis būdas prisiimti atsakomybę už savo tautą.

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/76536

sveikas ir prasmingas straipsnis:

A.Butkus. Klūpanti Lietuva

[small]delfi.lt [/small]

Tarp visų ekonominių, energetinių, bankinių, naftinių, dujinių, emigracinių ir panašių problemų paskęsta (ar sąmoningai paskandinama) viena nepaprastai svarbi problema – Lietuvos lietuvių tautinis orumas.

Politikai tokiais atvejais vaidina einančius per žarijas – kad tik kas jų ar visos Lietuvos neapkaltintų antisemitizmu, antilenkiškumu, anti…, anti… šitaip aklai baiminantis užminti ant žarijos ir nusideginti nuosavą padą, labai dažnai užminama ant savo tautos žaizdų.

Slavocentrinė istorijos interpretacija

Neseniai istorikas A. Bumblauskas pateikė į lietuvių kalbą išverstą dalies lenkų istorikų interpretaciją, pateisinančią Rytų Lietuvos 1920 m. želigovskinę okupaciją ir 1922 m. to krašto aneksiją. Pati interpretacija nestebina – toks jau tas istorijos mokslas, tačiau glumina tai, kad ją pasirinko Lietuvos istorikas. Pagal tokį pat modelį, tik rusišką, pilietiniu karu galima pavadinti bei pateisinti ir bolševikinę šalies okupaciją tiek 1919, tiek 1940 m. – juk Lietuvoje radosi ir V. Kapsuko, ir A. Sniečkaus šalininkų lietuvių!

Latvijos bolševikinę okupaciją 1919 m. vykdė raudonieji latvių šauliai – kuo ne pilietinis karas? Interpretacija nenauja – ponas A. Bumblauskas negali neprisiminti sovietmečio vadovėlių teiginio, jog 1940 m. įvykiai Lietuvoje buvo viso labo „tarybų valdžios atkūrimas“, kurią, „Lietuvos liaudies įkurtą“, 1919–1920 m. užgniaužė „buržuaziniai nacionalistai ir užsienio imperialistai“. J. Pilsudskiui ir jo kompanijai Vilniaus okupacija irgi buvo tik „ATR atkūrimas“, nors prijungęs „Vidurio Lietuvą“, Pilsudskis nebesilaikė jos „vadavimo“ preteksto ir šalį vadino Rzeczpospolita Polska, bet ne Rzeczpospolita Obojga Narodów, tuo parodęs tikruosius okupacijos tikslus.

ši slavocentrinė įvykių interpretacija perbraukia visą Lietuvos Respublikos pasipriešinimo svetimai kariuomenei prasmę ir paniekina kritusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimą. Klausimas tik vienas: ar pagerėjus santykiams su Rusija, nebus „peržiūrėta“ ir Lietuvos karinių konfliktų su šia šalimi istorija?

„Durnių laivo“ autorius V. Petkevičius irgi tik pilietiniu karu aiškina Lietuvos rezistenciją (pasak jo – banditų veiklą) po II pasaulinio karo. Skirtumas tik tas, kad lenkmečiui pateisinti ši schema Lietuvoje iki šiol dar nebuvo taikoma. Nenuostabu, kad tokia interpretacija tiesiog sužavėjo Vilnijos autonomininkus – vieno jų laikraščio internetinė svetainė susilaukė per tūkstančio egzaltuotų komentarų, ko, atrodo, nėra buvę per visą to laikraščio internetinę istoriją.

Silpnųjų politika

Kad politika kaimynų atžvilgiu yra selektyvi, nieko nestebina. Mat kaimynas kaimynui nelygu. Tačiau ir skirtingai orientuodamiesi į kaimynus, juos kritikuodami ar adoruodami, žiūrėkime pirmiausia savo interesų.

šiuo metu daugiausia ugnies susilaukia Rusija. Ji „kalta“ dėl to, kad mūsų televizijos rusifikuotos, kad taksistai garsiai leidžia „Russkoje radio“, kad nebeveikia „Družbos“ naftotiekis, kad bruka Lietuvai nereikalingą „Baltijos akademiją“, kad sau naudingai interpretuoja XX a. istoriją (ką, beje, daro visos tautos).

Bepigu kaltinti Rusiją būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis, kai už nugaros stovi NATO ir JAV globėjai, kurie slapta ar atvirai irgi nusiteikę antirusiškai. Tačiau kol mes apsiputoję keikiam Rusiją, kiti kaimynai tylutėliai „prastumia“ į Lietuvą savo interesus, išstūmę mūsiškius. Pabandykit, pavyzdžiui, apkaltinti Lenkiją savo interesų įgyvendinimu Lietuvoje mūsų interesų sąskaita. Nepavyks, nes savo interesus mes patys išmainėm į kaimynės interesus.

Dėl hipotetinio elektros tilto, dėl partnerystės ar apskritai dėl šventos ramybės. šaukiam, kad pas mus per daug aukštųjų mokyklų, šaukėm, kad „Baltijos akademijoje“ Maskva ketino ugdyti Lietuvoje savo penktąją koloną, bet pabandykit pasiūlyti uždaryti Baltstogės universiteto Vilniaus filialą, ruošiantį valstybės valdymo specialistus (kurios valstybės?).

Tiesa, dvigubus standartus taikom ne mes vieni. Ir ne tik dėl svetimų aukštųjų mokyklų. Pabandykit pareikalauti iš Lenkijos leisti Punske bei Seinuose ant savivaldybės ir kitų valdžios pastatų rašyti iškabas ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Bijot, kad Lenkijai tai gali nepatikti?

Pabandykit uždėti apinasrį Vilniaus ir šalčininkų rajonų savivaldybių savivalei, valstybinės kalbos įstatymo ignoravimui, konstitucinių teisių pažeidinėjimams priimant į darbą, „reorganizuojant“ lietuviškas Vilnijos mokyklas, tyčiojimuisi iš Lietuvos, statant Vilnijoje paminklus želigovskininkams ir „krajovcams“, propaguojant rezervatinį parapinį patriotizmą. Nebandysit? Bijote, kad vietiniai karaliukai ims rėkti, jog pradėjot kampaniją prieš „polskošč na Vilenščyzne“? O jie tikrai ims rėkti. Ir juo labiau jūs gūšitės, juo garsiau jie rėks.

Ar jūs matėte rusų stačiatikių popą, vaikštantį po Vilnių su virgule ir ieškantį kapinių? Ar jūs matėt popą, kumščiais puolantį fotografą? Teisybė – nematėt. Jei būtumėt matę, būtumėt pakėlę didžiulį triukšmą. O žydų rabiną? Matėt. Ir žinote, kodėl tylit? Kodėl po chuliganiško išpuolio leidote jam išvykti? Kodėl tylite, kai lietuvius n-tąjį kartą apšaukia žydšaudžių tauta? Ogi bijote duoti atkirtį, nes bijote būti apkaltinti antisemitizmu. Bijote gauti riksmų ar moralų iš JAV Senato, kur žydai savo lobistų turi nepalyginamai daugiau nei rusai.

Susidaro įspūdis, jog žydų ekstremistams netgi naudinga provokuoti antisemitines nuotaikas, kaip ir Vilniaus lenkų ekstremistams – antilenkiškas, nes visa tai duoda dividendų: duoda konsoliduojantį priešo įvaizdį ir naivių rėmėjų paramą kovai su „priešu“. Tada galima vaidinti auką ir laukti aukojamų pinigų. Jūs tai žinot, todėl sakot: „Nesinori pasiduoti provokacijai“. Bet žinokite ir kitką – šitą jūsų nenorą puikiai jaučia kita pusė ir tuo sėkmingai naudojasi. Toji pusė mato jus klūpančius iš bejėgiškumo ir nesugebančius keisti situaciją lietuvių tautos naudai. Laiko jus klūpančiais klumpėtais nemokšomis baudžiauninkais, atėjusiais į politiką. Jei nesugebate būti Lietuvos politikais, ko tada lindot į politiką?

žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie nubaustus asmenis už antisemitinę propagandą, už seksualinių mažumų atstovų niekinimą. Nubaustus pagrįstai. Bet ar yra nubaustas bent vienas nelietuvis internautas, rašęs antilietuviška neapykanta persunktus šovinistinius komentarus? Ar mums pakanka ryžto patraukti atsakomybėn už lietuvio garbės ir orumo įžeidimą? Už išsityčiojimą iš Lietuvos valstybingumo, Lietuvos istorijos, etnokultūros?

Orūs nemėgsta klūpančių. Orūs gerbia tik oriuosius, save gerbiančius. Tad Lietuvos politikams palinkėčiau vieno: gerbkim kitas tautas, bet neužmirškim ir lietuvių. Mes irgi tauta. Liaukitės klūpoję – ne tam jus rinkome!

kaip gi minite Sausio 13-tąją?

[small]tiesą sakant nesuvokiu - kodėl ši diena vis dar nepaskelbta laisvadieniu? [/small]

tiesą sakant tikėjaus bent kažkokios refleksijos į paskutinį postą, na, bet yr kaip yr, nesikeiksiu

o tęsiant temą:

purvasklaidos iškrypimai:

žinios > Dienos naujienos > Nusikaltimai ir nelaimės

Skustagalviai surengė eitynes į Antakalnio kapines

[small]"Apie pusšimtis skustagalvių su deglais pirmadienį vakare surengė eitynes Vilniuje ir padėjo vainiką kapinėse, kur palaidotos Sausio tryliktosios aukos. Maždaug penkiasdešimt jaunuolių apie aštuntą vakaro susirinko Vilniuje prie Antakalnio poliklinikos. Paskui kolona po du tylomis žygiavo į kapines. Nebuvo nei šūkių, nei dainų, praneša LNK.

Kapinėse jaunuoliai taip pat apsiėjo be kalbų, tik padėjo vainiką prie sausio tryliktosios aukų kapų bei sugiedojo Himną.

Eitynes stebėjo per keturiasdešimt policininkų. Keli pareigūnai stovėjo prie kapų, kur palaidoti sovietų armijos kariai. Pareigūnai teigia jokių pažeidimų neužfiksavę.

Esą jaunuoliai laikėsi eismo taisyklių, antsiuvai ant drabužių –tai ne fašistinė simbolika, kuri yra uždrausta. Tačiau policininkams nepavyko sužinoti, kas eitynių organizatorius. Skustagalviai jų neišdavė."[/small]

va taip va gražiai formuojama žmogelių nuomonė...

kaip kątik pasakę kolega, greit bus taip:

žinios > Dienos naujienos > Nusikaltimai ir nelaimės

"Skustagalvių eisena vaiko dienos proga aplankė vaikų darželį ir atnešė dovanų"

I tema -

Braliuku istorija be ju paciu dalyvavimo. linksmai ;+)

Apie būsimą prezidentą pagal Vydūną

Vydūnas ieško istorijoj ir dabarty aukštesnio dorybingumo, žmoniškumo ir išminties reiškinių, ypač iškeldamas senovės lietuvių religiją, ugnies ir saulės, kaip dievybės simbolių, kultą. Be to, tautiškumui Vydūnas duoda stiprią filosofinę atramą, nes pagal jo mokslą, tauta esąs būtinas žmonijos pažangos veiksnys, tik savo tautoje individas galįs pasiekti aukštesnio žmoniškumo laipsnio, tik per tautą einąs kelias į dievybę.

http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=20485187

TESTAS: Ką žinai apie Vasario 16-ąją?

Norejau papostint http://pokeriokarta.com/forumas/viewtopic.php?pid=35860#p35860 bet ten butu OT, tad klausiu cia:

Atrodo, kad forume yra nemazai patriotu, arba bent jau zmoniu save LAIKANCIU patriotais. Tad apibudinkit man mielieji kaip jus suprantate patriotizma, prasau!

edit: ypac domina ekko ir SanDallas apibudinimai

tevyne ) as tai vadinu tiesiog destination : Litauen, time : 1989, i born... po truputi imi tai ka duoda,adaptuojies i aplinka,aplinkinius ir panaseji i juos..o tada jau fantazija visagale,ji svarbesne uz zinias,nes zinios ribotos

is sono pasirode kad cia daugiau nostalgija,prisiminimai,amziaus krize ir panasus dalykeliai plaukia i tevynes zodeli

taip,cia dar netaip suzalotas kampelis kaip kitur,cia dar yra augalijos,galima gerai bujot bet tokiam kampely kur sio kampelio valdytojai taip negaili savuju ir nori jais pasinaudot tai tkiu tevyniu nereik

kas del vasario 16 cia tik musu prisiminimai,visuose pasaulio kampuose buve panasiu dalyku,budavo kad ir pora zmoniu eidavo del savo kampeliu kovot ir dar daug idomesniu dalyku buvo del savu kampu,o cia tik aisku galima padekot,pagirt ir uzjaust zmones kad jie gyne susirinke boksta(garbe,laisve ir ....)

patriotizmas, mano nuomone, yra tokia pati nesamone, kaip ir religija zinau, kad Lietuvoj mases patriotu ir tuo labiau nacionalistu (dieve kokie ****), ir ju pasisakymai, kad tevyne palikes zmogus yra idiotas, nevykelis etc, kelia tik juoka, ne ka daugiau nenoreciau komentaru.

Is dalies pritariu 4ofakind'o pasakymui, kad religija yra nesamone, BET reikia skirti patriotizma nuo nacionalizmo - tai yra du visiskai skirtingi dalykai, tokie pat skirtingi, kaip ir valstybe, ir tevyne.

Ir man kyla toks klausimas - ar jums tikrai gimtoji kalba, tauta ir Lietuva nera artimesni uz kitas salis? Patriotas nebutinai turi aukstinti savo sali, kurti eiles ir dainuoti apie ja. Jis paprasciausiai turi gerbti savo sali kaip savo tevyne, bet nebutinai kaip valstybe (jos vykdoma politika). Todel manau, kad kiekvienas zmogus yra didesnis ar mazesnis savo salies patriotas - galu gale visi kalbam gimtaja kalba, turim savas tradicijas ir svarbiausia esam cia isisaknije, taip kad niekur nepabegsi

as neneigiu, kad esu lietuvis, visada kalbejau ir kalbesiu savaja kalba, visada zinosiu kur as gyvenau, kur as uzaugau, bet tai viskas, perdeta meile tevynei yra kvaila. Nemanau, kad cia yra patriotizmo simbolis. tiesiog nuo to nepabegsi. ziauriausi yra tie, kurie engia ir musa kitu rasiu/tautu/religiju zmones. kaip tokius pavadint? bent jie save vadina patriotais, "lietuva lietuviams". whats this bullshit? lietuviu patriotiskumas pasireiskia per rasizma, kuris yra viena didziausiu zmonijos ydu.

as neneigiu, kad esu lietuvis, visada kalbejau ir kalbesiu savaja kalba, visada zinosiu kur as gyvenau, kur as uzaugau, bet tai viskas, perdeta meile tevynei yra kvaila. Nemanau, kad cia yra patriotizmo simbolis. tiesiog nuo to nepabegsi. ziauriausi yra tie, kurie engia ir musa kitu rasiu/tautu/religiju zmones. kaip tokius pavadint? bent jie save vadina patriotais, "lietuva lietuviams". whats this bullshit? lietuviu patriotiskumas pasireiskia per rasizma, kuris yra viena didziausiu zmonijos ydu.

Tas šūkis - Lietuva Lietuviams, labiau yra nukreiptas prieš kitą šūkį Wilno nasho, ir tai manau labiau (jeigu galima taip pavadinti) ginybinis šūkis nei kad tu deklaruoji kad lietuviai visus kitataučius ir tautines mažumas puola

Tai egzistuoja patriotizmas ir taipogi yra toksai sovinizmas, kuris butent ir kelia savo tauta auksciau uz kitas, jas zemindamas (su rasizmo priedais). Ir nesvarbu, kas kuo save laiko, svarbu - kas jie yra is tikruju. Henyte kaip ir daugelis pasaulio mafijozu negalvojo kad daro kazka bloga...