Istorijos labirintais

filmas, kurį manau verta pamatyt kiekvienam lietuviui, ir juolab vakarų europos piliečiui, miglotai suvokiančiam Sovietų nusikaltimų mastą: Soviet Story

nedrįstantys skirt 85-ių minučių savo(?) brangaus(?) laiko mestelkit akį filmo anonsan: http://www.lzinios.lt/lt/2008-05-28/lietuva_ir_europa/filmas_apie_sovietu_ir_naciu_rysius_2.html

Edvinas Snore 10 metų rinko medžiagą savo filmui "Sovietų istorija". Jo darbą finansavo Europos Parlamento grupė "Sąjunga už tautų Europą" ir Rygos valdžia. Rezultatas - sukrečiantis 85 minučių pasakojimas apie sovietų nusikaltimus ir bendradarbiavimą su naciais.

Filmas jaudinantis, drąsus ir bekompromisis. Nors jis prasideda pasakojimu apie 7 mln. ukrainiečių nužudymą 1933 metais, tai nėra tik žiaurumų katalogas. Svarbiausias filmo tikslas - parodyti glaudžius nacių ir sovietų sistemos ryšius: filosofinius, politinius ir organizacinius.

Geras filmas. Taciau ar ji paziurejes "senasis" europietis ka nors supras ir ims matyt taip kaip viskas buvo (yra) is tiesu ? Klausimas labai ir net labai atviras...

Kuomet bent jau sovietu simbolikos viesas demonstravimas bus prilygintas naciu svastikom, tuomet patikesiu kad kas nors keiciasi.

Kuomet bent jau sovietu simbolikos viesas demonstravimas bus prilygintas naciu svastikom, tuomet patikesiu kad kas nors keiciasi.

Tai kad jau ir prilyginta. Lietuvoje turiu omeny.

Filmas tikrai vertas demesio. Tai gi Lietuvoj nesenai uzdraude naudot tas visas simbolikas, bet kaip cia bus tai neaisku.

paziurejus pabaiga... galima sakyt reik ruoshtis for ww3...

o to video jau nebera?

Na, man puslapį atidaro, bet video nerodo... Kitam kokiam tai puslapį radęs buvau, bet irgi nerodo.

jauciu russai nukakino

kas nespėjo pamatyt:

Rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 21.00 val. per LTV – Rusijoje uždraustas rodyti dokumentinis filmas „Sovietų pasaka“. Tuo metu, kai Sovietų Sąjunga visam pasauliui kūrė pasaką apie kovą prieš fašizmą, nacių SS ir Sovietų NKVD bendradarbiavo su naciais ir dalijosi žudymo patirtimi.

A.Hitleris norėjo pirmasis įkurti televiziją Hitler-TV

http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=18994688

Išslaptintais duomenimis, viskas jau buvo parengta programų transliavimo per A. Hitlerio kabelinę televiziją pradžiai – tarp Berlyno ir Niurnbergo buvo nutiesti plačiajuosčiai kabeliai. Netgi buvo paruoštos programos: naujienos, fizinio pasirengimo laidos ir net serialas apie idealios arijų šeimos gyvenimą „Vakaras pas Hansą ir Helly“.

Projektą galima buvo pildyti ir keisti: SS vadovas Henrichas Himmleris pasiūlė į programą įtraukti gestapo operatoriaus reportažą apie tai, kaip pasienyje slaptoji policija sugavo ir nužudė A. Hitlerio meilužės Evos Braun giminaitį, mėginusį pabėgti.

Taip pat buvo planuojama transliuoti tiesioginius mirties bausmės vykdymo režimo priešams reportažus.

įdomus straipsnis apie rusų ir Rusijos reakciją į istorinius faktus bei istorinės tematikos filmus, kurie pastatyti ne Rusijoje:

A.Radzevičiūtė. Sovietinė pasaka prieš užmiegant istorijai

http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/article.php?id=19437661

man tai basiausiai skamba tai, kad vokiečiai atgailauja už savo padarytus blogus darbus, o rusai tuo didžiuojasi...

negaliu nepasidalint aptiktu komentaru kontraversiška tema:

– Ar tuo norite pasakyti, kad dalis pasaulio yra apgauta? – žinoma. Tą parodo kad ir ašaringas Brazausko atsiprašymo Izraelyje faktas. Kai žydai kelia klausimą dėl jų išžudymo, jie pirmiausiai turėtų kalbėti apie tai, ne kas juos žudė, ne kaip žudė ir kiek išžudė, o „kodėl“. – Nejaugi atsakymas į tai galėtų tarnauti pateisinimu? – Jokiu būdu ne, bet tai galėtų daug ką paaiškinti. Dauguma žmonių, kurie kovojo prieš žydus, jiems jautė priešiškumą todėl, kad žydai pradėjo komunizmą. Ir tai – ne holokausto neigimas, tai – faktas. Pažiūrėkime į Lietuvą. Lietuvoje žydai komunizmą labai palaikė. To lietuviai nesitikėjo. Lietuvoje žydai gyveno labai gerai, čia į žydus buvo žiūrima tikrai daug geriau negu Lenkijoje ar Rusijoje. Todėl lietuviai niekaip negalėjo suprasti, kodėl kai 1940 metais įsiveržė Raudonoji armija, dauguma žydų juos pasitiko su gėlėm. Lietuviams tai buvo baisiausia išdavystė. Prieš tris metus Lietuvos dienraštyje „Kauno diena“ buvo apie mane straipsnis ir jame citavo istorikę Nijolę Maslauskienę, pasak kurios Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Kaune komunistų partijoje buvo net 76 proc. žydų! Tai čia kalbame apie Lietuvą. O kas darėsi pačioje Rusijoje? Visi žino, kas buvo pagrindiniai komunizmo kūrėjai ir ideologai. Kaip gali kalbėti apie komunistinę revoliuciją ir nepaminėti Trockio, apie Gulagą ir nepaminėti Jagodos, apie Ukrainos Golodomorą ir nepaminėti Kaganovičiaus? Ko vertos vien Solženycino knygos – ten tiek istorinių faktų, išvardintos visos Gulagą kūrusių žmonių pavardės, sudėtos jų nuotraukos: Frenkelis, Bermanas, Rapoportas, Solcas, Koganas, Jagoda ir t.t. Tada kodėl apie lietuvius ar kitas tautas kalbama kaip apie „žydšaudžius“, pamirštant, ką darė patys žydai? Kai aš per savo paskaitas apie tai kalbu ir remiuosi tokiais šaltiniais, kaip Nobelio premijos laureatas Solženycinas, man oponuojantys žydai faktų nuneigti, aišku, negali. Todėl su manimi ir kovoja kitais metodais – stengiasi iš viso man uždrausti kalbėti. – Pasakojote, kad domėjimasis šiais klausimais iš dalies nulemtas Jūsų šeimos skaudžios patirties. – Mano seneliai iš tėvo pusės nepriklausomoje Lietuvoje buvo gan turtingi. 1940 m. būtent dėl žydų kaltės jie prarado visą savo turtą, paskui po karo buvo ištremti į Sibirą, kur prie Baikalo praleido beveik 20 metų. Tėvas buvo areštuotas ir Minsko KGB kalėjime jį tardė ir ypatingai žiauriai kankino žydas leitenantas Kovšas. Paskui taip vadinama „troika“ (slaptas KGB teismas, susidedantis iš trijų teisėjų) nuteisė jį mirties bausme, ir visi tie trys teisėjai buvo žydai. Laimei, mirties bausmė paskui buvo pakeista 25 metais lagerio, iš kurių beveik dešimt jis atsėdėjo. Dabar jis jau miręs, bet prieš mirtį apie savo gyvenimo patirtį dar parašė atsiminimų knygą, kuri yra išleista Lietuvoje. Taip ir vadinasi „Toks gyvenimas“. Po tokių įvykių, aš negaliu taikstytis, kai girdžiu dabar sakant, kad tik žydai Lietuvoje nukentėjo. Netiesa! Nukentėjo ir lietuviai. Mano paties šeima nukentėjo. Nuo žydų! – Praėjo daug laiko, pasaulis pasikeitė. Kodėl tęsiate šią temą? – Kai griuvo komunizmas, atrodė, jis niekada nebeatsigaus. Amerikoje kai kurie politologai rašė, kad jau dabar neva istorijos pabaiga, nebebus baisių ideologijų, nebebus karų ir t.t. Naivuoliai. Metai eina, o taip vadinama „naujoji pasaulio tvarka“ (new world order) kuo toliau, tuo labiau darosi panaši į komunizmą. Kartu su globalizmu ateina vadinamasis neokomunizmas. Ir tai liečia ne tik Ameriką, bet ir Europą, visą pasaulį. – Ką vadinate neokomunizmu? – Man neokomunizmas – tai visos neigiamos dabartinės globalizacijos pusės. Anksčiau, pamenate, sovietinėje Lietuvoje baisiausias liaudies priešas buvo buržuazinis nacionalistas. Kiek tokių buvo išvežta iš Lietuvos, mes žinome. Paskaitykite Lietuvos spaudą šiandien. Baubas ir vėl tas pats, ir vėl gąsdinama lietuviškaisiais nacionalistais. Kaip baisiausias dalykas praeitą savaitę buvo aprašoma „nacionalistiškai nusiteikusių“ jaunuolių demonstracija. įsivaizduokite, ėjo ir skandavo „Lietuva – lietuviams!“ Ir kas čia baisaus? Kas šiandien didžiausias baubas Europoje? Nacionalistas. Pamenu, pernai skaičiau, kaip kažkoks dabartinis Lietuvos politikas pasakė, kad patriotizmas tai „kvailumo išraiška“ ir „niekšų priedanga“. Dabar patriotišką jaunimą Lietuvoje jau vadina „naciais“. Panašiai net ir čia pas mus, Amerikoje. Jeigu tik kas nors kam nors nepatinka tai iškart ir užklijuoja „nacio“, „rasisto“ arba „antisemito“ etiketę. Sovietų Sąjungoje komunistai kitaminčius būdavo vadindavo „liaudies priešais“, o dabartiniai liberalai vadina mus „naciais“. Lietuvoje žodį „buržuazinis“ numetė, o nacionalistas liko – ir jis tebėra „liaudies priešas“. Komunistinė politika norėjo sugriauti tautiškumą, tačiau nesugebėjo sugriauti jo taip, kaip kad bandoma padaryti šiandien. Dabartinė globalizacija griauna Prancūziją, Angliją, Olandiją ir kitas Vakarų Europos šalis. Masiškai propaguojamos atskiras tautas naikinančios idėjos – kraustymasis, migracija, susiniveliavimas. Aš gyvenau „tautų katile“ Niujorke, žinau, ką tai reiškia. Todėl apie tai kalbu ir kalbėsiu. Man neegzistuoja jokios „šventos karvės“, jokie „tabu“. Mes jau gyvenome Sovietų sąjungoje, kai reikėjo laikyti liežuvį už dantų, ir jeigu viskas kartojasi, tai iš to reikia daryti kažkokias išvadas.

čia Stankeras, tas, kuris holokaustą vadina legenda?

čia Stankeras, tas, kuris holokaustą vadina legenda?

nagi Gobbitai, ką čia dabar kalbi kaip bobutė - gi visiems atidžiau skaitantiems žinoma, kad neneigė tas istorikas holokausto savo straipsnyje apie Niumbergo tribunolą

o šį komentarą radau po piktu ir menkinančiu lietuvius, dėdės "be pykčio" straipsniu ir jis patiko savo argumentacija.